Vilniaus universiteto mokslininkai jau pradėjo kurti aplinkai draugišką mobilią elektroninio laužo perdirbimo technologiją, pritaikytą Lietuvai. Skaičiuojama, kad taikydama šią technologiją Lietuva galės sutaupyti milijonus eurų. Vienas iš šiai tematikai skirtų projektų yra finansuojamas pagal didžiausią Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontai 2020“.
Elektronikos laužas – neatrasta aukso gysla?
Elektronikos prietaisai nėra pigūs, bet kai jie sugenda, jų perdirbimas ekonominiu požiūriu yra keblus procesas. Trūksta patogių technologijų, leidžiančių visas panaudotas dalis sudėti atgal į lentynėles, kad iš jų paimtas medžiagas – metalus būtų galima vėl panaudoti.
„Šiuo metu pigiau yra išmesti atitarnavusius elektronikos prietaisus nei juos rūšiuoti ir perdirbti. Siekiant įgyvendinti ES direktyvas ir ateityje planuojant su atliekomis elgtis civilizuotai – jas rūšiuoti ir perdirbti, reikalingos technologijos, kurios leistų santykinai nedidelius elektronikos laužo kiekius perdirbti ekonomiškai naudingu būdu“, – pasakoja projekto koordinatorius, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Fizikinės chemijos katedros profesorius Henrikas Cesiulis.
Pasak mokslininko, aukštųjų technologijų kūrimas yra brangus. Be svarios mokslinių fondų paramos to nebūtų įmanoma įgyvendinti.
Kaip pasakojo prof. H. Cesiulis, tam, kad būtų sukurta aplinkai draugiška technologija ekonomiškai naudingai perdirbti elektronikos laužą, reikia surasti būdą, kuris padėtų pakeisti plačiai naudojamą platiną. Iš platinos ir jos lydinių gaminama atspari rūdijimui ir cheminiams reagentams aparatūra, daromi elektrodai ir el. kontaktai.
Elektrocheminiai medžiagų ir struktūrų sintezės būdai yra universalūs. Taikant specialius metodus kuriamos įvairios metalų, lydinių ir puslaidininkinių junginių struktūros (nuo makrometrinių iki nanometrinių).
Pramoniniai šio projekto partneriai suinteresuoti „makroelektrodų“ kūrimu: jais bus siekiama, nenaudojant papildomų cheminių medžiagų, iš tirpalų greitai ir kokybiškai pašalinti sunkiuosius metalus (pvz., šviną, alavą, varį), lokaliai restauruoti didelio ploto detales (pvz., lėktuvų variklių dalis).
Tarptautinis mokslininkų įvertinimas
Technologiją kurs bendras mokslininkų ir verslininkų konsorciumas, kurį sudaro Vilniaus universitetas, Baltarusijos universiteto Fizikos ir chemijos mokslo tyrimų institutas, Klarksono universitetas (JAV), Moldovos taikomosios fizikos institutas, UAB „Elektronikos perdirbimo technologijos“ ir Moldovoje veiklą vykdanti AB „Topazas“. Projektą koordinuoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius H. Cesiulis.
„Tai, kad tokios svarbos projekto koordinavimas patikėtas Vilniaus universiteto mokslininkams, yra lyg oficialus pripažinimas, kad mūsų šalyje dirba profesionalūs tyrėjai, kurie gali lygiomis teisėmis konkuruoti dėl tarptautinių projektų koordinavimo ir suburti pajėgų kolektyvą kurti pažangiausias technologijas Lietuvai bei kitoms valstybėms“, – sako prof. H. Cesiulis.
Projektas „Įvairūs išmanieji metaliniai ir puslaidininkiniai elektrodai apdorojimui ir įrenginiams“ padės konkrečias mokslo idėjas iš laboratorijos perkelti į metalo laužo perdirbimo rinką.
Technologijos kuriamos pagal ES programą „Horizontai 2020“. Ši programa susieja mokslinius tyrimus su inovacijomis ir sutelkia dėmesį į tris pagrindines sritis: kokybišką mokslą, pramonės subjektų lyderystę ir visuomeninio pobūdžio uždavinius. Jos tikslas – užtikrinti, kad Europa turėtų pasaulinio lygio technologijas, kurios skatintų ekonominį augimą.
Programoje „Horizontas 2020“ gali dalyvauti mokslininkai iš viso pasaulio. Iki 2020 m. šiai programai įgyvendinti Europos valstybėse bus skiriama 80 milijonų eurų.
Komentarų nėra. Būk pirmas!