Lietuvos mokslo taryba baigė vykdyti aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų paraiškų konkursą. Geriausioms mokslininkų grupių idėjoms įgyvendinti 2018–2021 m. skirta beveik 35 mln. eurų.
Tarptautiniai ekspertai stipriausiais pripažino 60 aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų – iš jų 23 Vilniaus universiteto (VU). Mažiausiai tiek Lietuvos ir VU mokslininkų grupių idėjomis ir kompetencija gali konkuruoti konkursuose dėl Europos Komisijos dotacijų.
Konkursui pateiktos 195 paraiškos, 187 jų atitiko tinkamumo finansuoti reikalavimus. Atlikus naudos ir kokybės vertinimą finansuotinomis pripažintos 105 paraiškos, iš jų ekspertai geriausiomis pripažino 39 (18 iš jų VU) patyrusių mokslininkų ir 21 (5 iš jų VU) jaunųjų mokslininkų teiktą paraišką.
Paraiškas vertino užsienio ekspertai, turintys patirties vertinant Europos mokslo tarybos konkursų paraiškas. Vienam 3,5–4 metų projektui, kurį pateikė VU, numatyta iki 600 tūkst. eurų – dvigubai daugiau, nei gali būti suteikta pagal kitas Lietuvos konkursinio finansavimo priemones. Remiantis tarptautine dotacijų praktika, mokslininkų, teikiančių paraiškas dotacijai gauti, tyrimų temos neribojamos, o pagrindiniai projektų atrankos kriterijai yra projekto kokybė, tyrimo perspektyvumas ir pareiškėjo mokslinė kvalifikacija.
Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Dainiaus H. Paužos, aukšto lygio mokslo projektų finansavimas yra didelė paskata Lietuvos mokslininkams aktyviau siekti tarptautinių laimėjimų. „Tarptautinių ekspertų pripažinimas ir Lietuvoje šiandien didžiausia įmanoma dotacija turėtų įkvėpti mokslininkus labiau pasitikėti savo jėgomis ir aktyviau dalyvauti pagrindinėje mokslui ir inovacijoms skirtoje Europos Komisijos programoje „Horizontas 2020“, o ypač siekiant Europos mokslo tarybos dotacijos“, – sako prof. Dainius H. Pauža.
Aukščiausio lygio mokslinių tyrimų dotacijų sutartys bus pradėtos pasirašyti dar šiais metais. Jose numatyta įpareigoti mokslinę grupę, kad bent vienas jos narys teiks paraišką užsienio institucijų rengiamiems tarptautinių programų konkursams projekto koordinatoriaus, partnerio ar pagrindinio tyrėjo teisėmis. Tokia nuostata projektų finansavimo sutartyse numatoma pirmą kartą.
Patyrusių mokslininkų grupės daugiausia projektų vykdys fizinių mokslų srityje – 11, socialinių mokslų srityje – 10, iš jų 6 sociologijos, politikos mokslų, edukologijos, komunikacijos ir teisės projektus ir 4 vadybos, ekonomikos ir psichologijos. Biomedicinos mokslų srities tyrėjai vykdys 7 medicinos, biochemijos ir biofizikos projektus, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse – 5 ekologijos ir aplinkotyros, zoologijos, biologijos ir botanikos projektus, humanitarinių mokslų – 4 projektus ir technologijos mokslų – 2 projektus.
Jaunųjų mokslininkų grupės iš viso vykdys 21 aukšto lygio mokslinių tyrimų projektą, iš jų 12 – fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse ir 9 – humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.
Lietuvos mokslo taryba aukšto lygio mokslininkų projektus finansavo ir 2009–2015 m. ES paramos lėšomis. Pagal tuometinę Visuotinės dotacijos priemonę epigenominius mokslinius tyrimus vykdė šiais metais Europos mokslo tarybos dotaciją laimėjęs VU Gyvybės mokslų centro profesorius Saulius Klimašauskas ir už nuopelnus biochemijos srityje fondo „Warren Alpert“ ir fondo „Novo Nordisk“ „Novozymes“ apdovanojimus pelnęs VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys.
Komentarų nėra. Būk pirmas!