Visi trys naujieji Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) institutų direktoriai jau pradėjo eiti pareigas.

Biochemijos institutui ir toliau vadovaus dr. Kastis Krikštopaitis. Iš 52 rinkėjų rinkimuose dalyvavo 43. Visi savo balsą skyrė dr. K. Krikštopaičiui. Jis yra VU alumnas, VU GMC Tarybos narys, vyresnysis mokslo darbuotojas, Lietuvos biochemikų draugijos valdybos narys. Mokslininkas sukaupė didelę patirtį rengdamas ir įgyvendindamas tarptautinius ir Lietuvos mokslinius, Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos infrastruktūrinius projektus, programas. Dr. K. Krikštopaitis Biochemijos institute dirba nuo 1989 m., buvo instituto direktoriaus pavaduotojas (nuo 2004 m.), direktorius (nuo 2014 m.) ir instituto tarybos pirmininkas. Mokslininkas yra paskelbęs 27 straipsnius tarptautiniuose leidiniuose, skaito paskaitas VU GMC studentams.

Genetikas, VU Tarybos narys, VU GMC sukūrimo projekto vadovas prof. Juozas Rimantas Lazutka, išrinktas Biomokslų instituto vadovu, pakeis prof. Osvaldą Rukšėną. Rinkimuose iš 72 rinkėjų dalyvavo 58. Už prof. J. R. Lazutką balsavo 56, 2 biuleteniai sugadinti. Naujasis instituto vadovas yra VU alumnas, nuo 1982 m. – tuomečio Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros darbuotojas, 2013 m. tapo jos vedėju. Kartu su VU ekologinės genetikos mokslininkų grupe 1996 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją. 2001–2002 m. ėjo VU mokslo reikalų, o 2002–2012 m. –strateginės plėtros reikalų prorektoriaus pareigas. Pernai už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje prof. J. R. Lazutka apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Biotechnologijos institutui vadovaus prof. Saulius Klimašauskas. Iš 57 rinkėjų rinkimuose dalyvavo 53. Už prof. S. Klimašauską balsavo 35, už dr. Roką Abraitį – 12, šeši biuleteniai sugadinti. Prof. S. Klimašauskas yra VU alumnas, 1990–1994 m. stažavosi Kold Spring Harboro laboratorijoje (Cold Spring Harbor Laboratory, JAV), nuo 1994 m. dirba Biotechnologijos institute, vadovauja jo DNR modifikacijos tyrimų skyriui. 2000 m. buvo Osakos universiteto (Japonija) kviestinis profesorius. 2001 m. su prof. Virginijumi Šikšniu pelnė Lietuvos mokslo premiją, po dešimties metų jam paskirta šv. Kristoforo statulėlė. Šiemet mokslininkas tapo antruoju lietuviu, išrinktu į Europos molekulinės biologijos organizaciją (EMBO). Prof. S. Klimašauskas šiais metais įėjo į Lietuvos mokslo istoriją ir kaip pirmasis mūsų šalies mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją.