Nėra abejonių, kad konkurencija tarp aukštųjų mokyklų Lietuvoje ateityje tik didės. Tai lems ir ekonominiai, ir demografiniai veiksniai. VU nesieks trumpalaikio populiarumo, siūlydamas trumpesnes studijas, tačiau seniausioji Lietuvos aukštoji mokykla rengia pokyčius, kuriais stengsis patraukti stojančiųjų dėmesį. Vienas svarbiausių – studijų pertvarkymas pagal modulinių studijų principus.
Kalbėdamas apie šią pertvarką, akademinių reikalų prorektorius J. Galginaitis itin teigiamai įvertino rengiamą modulinių studijų projektą. „Tai tikrai labai vertas dėmesio dalykas. Negalėčiau teigti, kad mes būsime vieninteliai iš aukštųjų mokyklų įdiegę šią sistemą, tačiau nėra jokių abejonių, jog tie, kas tai padarys, bus tikrai patrauklesni būsimiems studentams. Svarbu tai, kad ši sistema leis pačiam studentui aktyviau dalyvauti formuojant savo studijų programą”, – pabrėžė prorektorius.
Pasak Studijų komiteto pirmininko prof. A. Račkausko, modulių sistema įtvirtina griežtą orientyrą į tikslus ir suteikiamus gebėjimus. „Studentas žinos, kokius gebėjimus jis turi įgyti tam, kad pasiektų galutinį tikslą – gautų bakalauro ar magistro diplomą. Jeigu modulių, kurie gali ugdyti tuos gebėjimus, yra keletas – jis gali tarp jų rinktis”, – aiškina A. Račkauskas. Pasak jo, modulinės sistemos ideologija yra vienareikšmė – suteikti studentui daug didesnę atsakomybę. „Kai žmogus turi didesnę atsakomybę, jo pareigos jausmas pasikeičia. Jis pradeda pats galvoti, ieškoti geriausių variantų, kitaip žiūrėti į savo studijas. Tai yra vienas modulinės sistemos privalumų”, – teigia A. Račkauskas. Jis pabrėžia, jog modulinė sistema yra tam tikra ideologija, kurios nereikia painioti su dabar veikiančia dalykine sistema.
Tačiau perėjimas prie modulinės sistemos Vilniaus universitetui taps ir dideliu iššūkiu. „Modulinę sistemą nėra lengva įgyvendinti, nes ją diegiant atsiranda nemažai keblumų. Vienas jų – tvarkaraščių problema. Moduliai turi būti suderinti visame universitete, o tai reiškia, kad ir tvarkaraščiai turi būti sudaromi ne kiekviename fakultete atskirai, o bendrai visam universitetui”, – įvardijo vieną iš galimų sunkumų prof. A. Račkauskas.
Studijų komiteto pirmininkas paminėjo, kad perėjimas prie modulinės sistemos yra susijęs ir su europinių akademinių kreditų ECTS sistemos adaptavimu Lietuvoje (tačiau, kaip jis pabrėžė, tai nereiškia, kad ši sistema negali būti įgyvendinta ir per esamą studijų modelį).
Akademinių reikalų prorektorius J. Galginaitis pažymėjo, kad ECTS yra į studentą orientuota kreditų sistema. Europinių kreditų sistemos įdiegimas suteikia institucijoms galimybę pereiti nuo tradicinių, turiniu grindžiamų, studijų programų kūrimo ir teikimo prie kompetencijomis gristų studijų programų, atliepiančių studentų poreikius ir lūkesčius. Į studentą orientuotoje studijų sistemoje besimokantieji turi didesnes studijų turinio, formų, studijų tempo ir mokymosi vietos pasirinkimo galimybes. ECTS sistema turėtų pateisinti ne tik studentų, bet ir darbdavių, kurie yra orientuoti būtent į darbuotojų kompetenciją, lūkesčius.
J. Galginaičio manymu, perėjimas prie ECTS sistemos, tikėtina, ir bus vienas iš reikšmingų veiksnių, lemsiančių studijų trukmę. ECTS ir modulinės sistemos sąveika leis pasiūlyti būsimiems studentams tikrai patrauklias ir efektyvias studijas. „Tikimasi, kad ši sistema pradės veikti VU nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio”, – pažymėjo akademinių reikalų prorektorius.
Komentarų: 1
2010-05-06 08:45
SkaitytojasO kuriuose Lietuvos universitetuose dar veikia modulinės sistemos? VDU veikia kažkokia keista sistema. Ar ten ir yra ta modulinė?