Maria Kobelyatskaya prisipažįsta, kad pradžioje iš anglų ir rusų kalbų studijų Vilniaus universitete daug nesitikėjo. Tačiau treji Užsienio kalbų institute praleisti metai įrodė, kad gali būti priešingai.
Apie savo studijų programą Maria sako: „Ji yra absoliuti visų UKI programų lyderė, nes parengia puikius specialistus. Antra, ji kelia iššūkių, nes esi priverstas praplėsti savo galimybių ribas.“
Kodėl pasirinkai šią studijų programą? Ar turėjai kitų galimybių?
Istorija apie mano pasirinkimą išties sudėtinga, tačiau kartu ir paprasta. Nuo vaikystės žavėjausi rusų kalba ir gyvenime norėjau veikti ką nors, kas su ja susiję. Tačiau visi tie rašymo metai (dirbau žurnaliste, vėliau mėginau rašyti istorinį romaną ir slegiančią paauglišką poeziją) kažkur išgaravo, kai nusprendžiau 2013 m. stoti į Muzikos akademiją Maskvoje. Norėjau tapti profesionalia džiazo būgnininke. Po pusės metų pradėjau jausti šiokį tokį spaudimą, nes moteris būgnininkė daug kam atrodė neįprasta. Tai paskatino baigti muzikantės karjerą visiems laikams. Taigi nusprendžiau sugrįžti į šiltą rusų kalbos glėbį.
Kaip nutiko, kad atsidūrei Lietuvoje, Vilniaus universitete? Turbūt ir Maskvoje turėjai daug galimybių studijuoti?
Čia atsidūriau dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – jau buvo pats metas palikti Rusiją. Myliu Maskvą, savo gimtąją kalbą, kultūrą, gamtą, tačiau ateina laikas, kai gyvenimas vienoje ar kitoje šalyje tampa nebepakenčiamas. Tuo metu, kai išvykau, visuomenėje buvo daug nežinomybės. Žmonės bijojo dėl to, kas jų laukia, bijojo dėl savo pareigų, darbo. Dabar padėtis kiek geresnė, tačiau tokie procesai juk greitai nevyksta.
Po fiasko Muzikos akademijoje turėjau perlaikyti valstybinius egzaminus. Rusijoje jie yra tikrai labai nemalonus ir „nedraugiškas“ fenomenas. Guodžia nebent tai, kad statistinis mokinys juos turi laikyti tik kartą. Kadangi mano rezultatai nebegaliojo, turėjau perlaikyti šiuos egzaminus. Nusprendusi, kad nebeverta, parašiau Vilniaus universitetui motyvacinį laišką ir laukiau sprendimo.
Kaip vertini savo studijas?
Turbūt nėra pats maloniausias dalykas taip sakyti, tačiau prieš atvažiuodama čia iš studijų daug nesitikėjau. Bet treji Vilniaus universitete praleisti metai įrodė, kad gali būti priešingai. Mėgaujuosi savo studijomis, o Rusų filologijos katedros dėstytojai yra nuostabūs, krūvis subalansuotas. Kartais dėstomi dalykai gali pareikalauti išties daug jėgų, bet tai labiau teigiamas dalykas. Juk studijos ir turėtų skatinti naujiems iššūkiams, argi ne taip?
Kas labiausiai patinka studijuojant? O kas sunku?
Man labiausiai patinka tai, kad ugdome kalbos jausmą. Nesunku šnekėti viena ar kita kalba, tačiau daug sunkiau (ir šauniau) suprasti jos struktūrą, ryšius, mechanizmus. Gimtakalbiams kartais gali būti nelengva suprasti kalbos sistemas. Įsivaizduokite, kad nuo vaikystės šnekate savo kalba, ja rašote, skaitote ir t. t. Staiga pamatote, kad yra dar kai kas, ko iki šiol nesupratote. Tai sunku, bet, atvirai pasakius, nuostabu.
Šnekant apie anglų kalbą, buvo sunku pereiti iš būsenos „greitai besimokanti mokyklos roko žvaigždė“ į žmogų, kuris pasirengęs suvokti naują informaciją ir dėti visas pastangas dėl studijų.
Ar rekomenduotum kitiems Vilniaus universitete studijuoti anglų ir rusų kalbas?
Be jokios abejonės, rekomenduočiau rinktis mano studijų programą. Ji turi tikrai daug privalumų. Pirma, ši programa yra absoliuti visų UKI programų lyderė, nes parengia puikius specialistus. Antra, ji kelia iššūkių, nes esi priverstas praplėsti savo galimybių ribas. Tikrai nesigailėsite pasirinkę šią programą – kiekviena savaitė, mėnuo, semestras yra to vertas. Kitais metais paliksiu Vilnių, tačiau visuomet liksiu dėkinga savo dėstytojams.
Kokie Tavo ateities planai?
Jie pastaruosius trejus–ketverius metus išliko daugiau ar mažiau stabilūs. Turėdama bakalauro diplomą dar norėčiau padirbėti žurnaliste, susirasti nuolatinį darbą, rašyti ir dirbti su kalbomis. Be to, norėčiau dirbti ir gyventi Rusijoje (mažiau popierizmo), ten rašyti rusiškai, nes tai man kaip žmogui ir specialistei įdomiau. Anglų kalba man yra tiesiog galingas komunikacinis įrankis.
Komentarų: 1
2017-05-31 07:52
EdmundasAr tikrai šios studentės pavardė Maria Kobelyatskaya? O gal Marija Kobeliatskaja ar Marija Kobeliackaja?