Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis daugiau nei prieš metus pastebėjo Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos žinutę apie Juozo Kazicko fondo (angl. The Kazickas Family Foundation) finansuojamą podoktorantūros stažuotę JAV Jeilio universitete. Pamatęs, kad atitinka keliamus reikalavimus, mokslininkas pateikė dokumentus stažuotei laimėti.

Po pusmečio V. Vaičaitis sulaukė laiško iš Jeilio, kviečiančio jį atvykti stažuotės į vieną iš geriausių universitetų pasaulyje, ir šių metų sausio mėnesio pradžioje docentas nusileido Konektikuto valstijoje.

Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie savo stažuotę ir Juozo Kazicko fondą?

Čia atvykęs sužinojau, kad ši stažuotė (The Baltic studies program at MacMiIllan Center) vykdoma jau trečius metus. Be manęs, iš Lietuvos čia dabar stažuojasi istorikė Jolanta Mickutė. Šią podoktorantūros stažuotę socialinių ir humanitarinių mokslų srities mokslininkams įsteigė Juozo Kazicko fondas, padovanojęs Jeilio universitetui didelę pinigų sumą. Dr. Juozas Kazickas pokario metais šiame universitete apsigynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją, todėl jau vėliau, tapęs žinomu JAV verslininku, jis nusprendė ir kitiems lietuviams suteikti galimybę pasimokyti ar atlikti savo mokslinius tyrimus būtent Jeilio universitete.

Pats Juozo Kazicko fondas įsikūręs Niujorke, o po mecenato mirties 2014 m. juo ypač rūpinasi jo vaikai Jūratė ir Jonas. Mes su Jolanta Mickute buvome pakviesti atvykti į fondo patalpas Niujorke ir susipažinti su Jūrate Kazickaite bei Jonu Kazicku. Jonas Kazickas, beje, iš Niujorko į Jeilį buvo atvykęs pasiklausyti tiek mano, tiek Jolantos pranešimų. Esu labai dėkingas Kazicko fondui už malonų dėmesį visos stažuotės metu. Dėkoju jiems, kad jie tęsia Juozo Kazicko pradėtus mokslo mecenavimo darbus.

Koks yra Jeilio universitetas? Kuo mokslas ten panašus ir kuo skiriasi nuo VU Teisės fakulteto?

Jeilio universitetas veikia nedideliame Konektikuto valstijos miestelyje Niu Heivene (angl. New Haven). Universiteto pastatų architektūra (panašiai kaip ir Harvarde ar kituose IVY lygos universitetuose) yra neogotikinė, primenanti viduramžių Oksfordą. Jis yra ne tik vienas seniausių JAV universitetų, bet ir vienas iš prestižiškiausių pasaulyje.

Tai privatus universitetas, kurį sudaro bakalauro kolegijos (angl. undergraduate college), turinčios apie penkis su puse tūkstančio studentų, ir magistro mokyklos (angl. postgraduate schools), kartu su doktorantais turinčios apie šešis su puse tūkstančio studentų.

Jeilyje į Teisės mokyklos J. D. programą (kuri atitinka VU TF vientisąsias penkerių metų studijas) priimami studentai, jau baigę kolegijos ketverių metų bakalauro studijas, todėl jie gerokai vyresni nei Lietuvoje. Mokslas trunka trejus metus, čia mokosi tik apie šešis šimtus studentų (t. y. kiekvienais metais priimama apie 200 studentų), o studijos kainuoja apie 60 000 dolerių per metus. Užsiėmimai vyksta arba paskaitų forma, arba seminarų klasėse, į kurias priimama ne daugiau nei tuzinas studentų. Užsieniečiams sudarytos sąlygos metus mokytis magistro LL.M. programoje.

Kiekvieną savaitę čia vyksta „pietų paskaita“, į kurią studentai ateina dažnai ir dėl to, kad čia duodamas šiltas maistas. Kasdien nuo 18 val. kas pusvalandį prie Teisės mokyklos privažiuoja universiteto autobusas, kuris išvežioja studentus po namus (tai daroma dėl saugumo). Galbūt didžiausias skirtumas nuo mūsų sistemos čia yra tas, kad įvertinimo pažymiai J.D. programos studentams Jeilio Teisės mokykloje nerašomi, tačiau vis tiek kiekvienas studentas čia labai stengiasi kuo geriau pasiruošti paskaitoms, nes nuo to priklauso rekomendacijų, kurios reikalingas vėlesniam jo įsidarbinimui, turinys.

Papasakokite apie savo stažuotę, kuo jos metu užsiimėte?

Formaliai Juozo Kazicko stažuotojai yra priskiriami Jeilio universiteto Tarptautinių studijų centrui (MacMillan center for International studies) ir yra laikomi šio centro darbuotojais (J. Kazickas fellows), jiems čia suteikiamas kabinetas ir mokamas atlyginimas. Juozo Kazicko fondo ir vieno JAV latvio filantropo dotacijų pagrindu šiame centre buvo įkurta Baltijos studijų programa (The Baltic Studies Program), kuriai šį semestrą mes su Jolanta ir dar dviem mokslininkais iš Estijos ir buvome priskirti.

Vis dėlto daugiausia laiko praleidau ne Tarptautinių studijų centre, o Teisės mokykloje (abu pastatai yra gana arti vienas kito), kurioje lankiau dvi paskaitas apie JAV konstitucinę teisę (pas prof. B. Ackerman ir prof. A. Amar) ir kurios bibliotekoje skaičiau teisinę literatūrą ir tęsiau savo tyrinėjimus apie šiuolaikinį konstitucionalizmą. Stažuotės pabaigoje drauge su kitais trimis Baltijos studijų programos mokslininkais viešai pristatėme savo tyrimus Jeilio universiteto bendruomenei. Aš turėjau garbės kalbėti apie Lietuvos konstituciją (jos 25-mečio proga) ir savo konstitucionalizmo teoriją. Į mano paskaitą atėjo apie dvi dešimtys žmonių, kurie domėjosi Lietuvos konstitucijos istorija, jos pataisomis ir interpretavimo tradicija.

Ar turėjote laisvo laiko? Ką tuo metu veikėte?

Iš tiesų, savaitgaliais stengiausi nesėdėti namie, o kažkiek pakeliauti. Daugiausia kartų buvau Konektikuto valstijos sostinėje Hartforde, taip pat lankiausi Niujorke ir Bostone, buvau Vermonto kalnuose, skridau aplankyti Čikagos ir Los Andželo. Vietos lietuvių bendruomenių buvau kviečiamas skaityti paskaitas įvairiomis temomis, pavyzdžiui, apie dvigubą pilietybę, Lietuvos konstituciją ir kt.

Visur radau gana stiprias lietuvių bendruomenes, kurios mane labai sužavėjo savo pasiaukojimu ir meile Lietuvai. Mes turime daug ko iš jų pasimokyti: kaip praktiškai be jokio išorinio finansavimo galima steigti parapijas, šeštadienines (ar sekmadienines) mokyklėles, kurti chorus ar šokių ansamblius, leisti literatūrą, steigti radijo laidas ir panašiai.

Minėjote, kad JAV lietuvių bendruomenei skaitėte paskaitą apie dvigubą pilietybę. Kokia buvo klausytojų reakcija į šią šiuo metu aktualią temą?

JAV lietuvių bendruomenė labai domisi dvigubos pilietybės tema: apie ją buvau pakviestas kalbėti Niujorko, Bostono ir Los Andželo lietuvių bendruomenėms. Buvo įdomu išgirsti įvairių istorijų, pavyzdžiui, kai vienoje lietuvių šeimoje tėtis ir dukra turi dvigubą JAV ir Lietuvos pilietybę, o tuo tarpu Lietuvoje gimusi ir augusi mama (vien dėl to, kad iš Lietuvos su vyru ir Lietuvoje gimusia dukra išvyko po 1990 metų) negali turėti dvigubos pilietybės. Apskritai jaučiasi, kad po 1990 metų į JAV atvykusiems lietuviams yra skaudu, nes jie negalėtų išlaikyti Lietuvos pilietybės, jei norėtų gauti JAV pasą.

Ar JAV domimasi Lietuva ir apskritai Europa, jos problemomis?

Šiuo metu Lietuva čia daugiausia domimasi dėl jos santykių su Rusija. Kaip tik vasario mėnesį Jeilio Tarptautinių studijų centras surengė trijų Baltijos šalių diplomatų diskusiją apie dabartinę politinę padėtį mūsų regione. Lietuvai puikiai atstovavo tuometinė Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Raimonda Murmokaitė. Šis centras pavasario semestre taip pat organizavo ne vieną konferenciją su Ukrainos, Rusijos, Turkijos, Višegrado šalių diplomatais ar mokslininkais. Jaučiasi, kad jiems labai rūpi, kas dedasi Rytų ir Centrinėje Europoje. Tuo tarpu Teisės mokykloje šiuo metu labiausiai domimasi kai kurių Europos šalių autoritarinėmis tendencijomis, todėl teko dalyvauti ir šia tema diskutuoti konferencijose, kuriose dalyvavo teisininkai ne tik iš Lenkijos ir Vengrijos, bet ir iš Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos ir Austrijos, pristatę savo šalių rinkimų rezultatus.

Ar teko universitete sutikti kitų lietuvių?

Kaip jau minėjau, Juozas Kazickas 1951 m. buvo pirmasis lietuvis, apgynęs daktaro disertaciją Jeilio universitete. Vėliau čia daktaro disertacijas apsigynė Elona Vaišnys (1966 m., literatūra), Tomas Venclova (1985 m., literatūra) ir keletas kitų lietuvių. Mano stažuotės metu nei Jeilio Tarptautinių studijų centre, nei Teisės mokykloje lietuvių nebuvo (išskyrus Jolantą Mickutę, kuri čia atvyko kartu su manimi), tačiau kai į savo pranešimą pakviečiau Teisės mokyklos dekanę Heather Gerken, ji atsiprašė, kad dėl užimtumo negalės dalyvauti, bet kartu paminėjo, kad jai būtų labai įdomu manęs pasiklausyti, nes yra ištekėjusi už lietuvio. Beje, Jeilio universiteto prezidentas Peteris Salovey labai didžiuojasi savo litvakais seneliais, kilusiais iš Vilniaus apylinkių.

Tiesa, man teko susitikti su keletu Jeilio dėstytojų lietuvių: visų pirma, buvo malonu susipažinti su Nobelio premijos laureatu Jeilio Vadybos mokyklos (School of management) profesoriumi Robertu Schileriu, kurio abu tėvai yra lietuviai. Keletą kartų aplankiau ir profesorių Rimą Vaišnį, kuris dirba Jeilio Inžinerijos mokykloje (School of engineering & applied science). Gaila, kad neteko sutikti profesoriaus emerito Tomo Venclovos, nes mano stažuotės metu jis kaip tik buvo išvykęs į Europą. Taip pat sutikau Šv. Tomo Moro koplyčioje Jeilyje dirbantį jauną kompozitorių Julianą Darių Revie (pernai jis gavo garbingą Vatikano apdovanojimą), kurio mama yra lietuvė. Julianas labai domėjosi Lietuva, jos istorija ir kultūra.

Malonu pasakyti, jog Niu Heiveno miestelyje, kuriame yra Jeilio universitetas, veikia nedidelė, bet labai veikli lietuvių bendruomenė. Man buvo didelė garbė su ja susipažinti, dalyvauti jų surengtame Kovo 11-osios minėjime ir skaityti paskaitą Nepriklausomybės akto tema. Apskritai Konektikuto valstijos lietuvių bendruomenė, kuri daugiausia susibūrusi apie Hartfodo lietuvių Švč. Trejybės (Holy Trinity) bažnyčią, taip pat plėtoja gana plačią veiklą.