Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto magistrantė Eleonora Buožytė nebeįsivaizduoja savęs be senosios LDK raštijos, istorijos ir literatūros. O vienas geriausių kada nors merginos priimtų sprendimų – gretutinės klasikinės filologijos studijos. Mokslinius studentės pasiekimus šiemet vainikavo JAV lietuvių fondo įsteigta Bernardo Brazdžionio stipendija, pernai – Vytauto Kavolio premija.
„Apdovanojimai visuomet labai pradžiugina, nes jautiesi pastebėtas ir įvertintas. Jie iš dalies tarsi patvirtina, kad eini teisinga linkme, tad kitame žingsnyje koją statai tvirčiau. Tačiau tikrosios motyvacijos įkvepia suvokimas, kad dirbi tai, kas tikrai patinka, ir kai darbą atlieki taip, kaip reikia“, – sako E. Buožytė.
Ji B. Brazdžionio stipendija įvertinta už lituanistinius pasiekimus, o Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedroje įsteigta V. Kavolio premija – už geriausią mūsų šalies aukštųjų mokyklų bakalauro darbą Lietuvos kultūros ir literatūros tema. Lietuvių filologijos bakalauro studijas pasirinkusi mergina baigiamajame darbe gilinosi į M. K. Radvilos Našlaitėlio knygą „Kelionė į Jeruzalę“ ir jos reikšmę kitų piligriminių (ir ne tik) kelionių aprašymų kontekste. „Tyrinėjau šio veikalo populiarumo priežastis, jo indėlį į sakraliąją geografiją. Dirbti nebuvo lengva, tačiau neslėpsiu – tai buvo geriausia visų bakalauro studijų dalis. Esu truputį „išprotėjusi“ dėl LDK istorijos ir literatūros“, – užtikrintai kalba pašnekovė.
Magistro darbą ji rašo apie Tomą Treterį, daugumai žinomą kaip minėtos knygos „Kelionė į Jeruzalę“ vertėją. Pasak E. Buožytės, ši asmenybė mažai tyrinėta, tačiau įdomi ir svarbi mūsų kultūrai. Nuo antro kurso studentės rašto darbams vadovauja profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
E. Buožytė pasakoja, kad į lietuvių filologiją stojo užtikrintai. Tačiau po pusmečio, per lotynų kalbos egzaminą, dėstytojas Paulius Garbačiauskas užsiminė, kad Klasikinės filologijos katedra organizuoja gretutines lotynų kalbos ir LDK raštijos studijas: „Nepamenu, kas tiksliai atsitiko, tačiau žinojau, kad man šito būtinai reikia. Ilgai nedvejojau ir, persiskaičiusi nuostatus, prisistačiau į katedrą. Tai buvo vienas geriausių mano sprendimų. Gretutinės studijos buvo tobulas pasirinkimas, nes norėjau gilintis tiek į lietuvių literatūrą ir kalbą, tiek į senuosius raštus. Įgytos žinios praverčia ir intermedialiose literatūros studijose. Nors jos orientuotos į šiuolaikinio meno teorijas ir procesus, tačiau tik pažinęs praeitį aiškiau suvoki dabartį.“
Magistrantė ne tik dalyvauja tarptautinėse studentų konferencijose, bet ir priklauso VU studentų mokslo draugijos „Filomatai“ valdybai, skaito moksleiviams paskaitas Filologijos fakultete veikiančioje Klasikų akademijoje. Į pastarąją merginą atvedė viena šios akademijos organizatorių ir iniciatorių Gendvilė Svirskaitė. E. Buožytė džiaugiasi Klasikų akademijoje galėdama skaityti senosios raštijos paskaitas.
Paklausta, ar ketina toliau eiti mokslo keliu, mergina susimąsčiusi atsako: „Tikiu, kad mokslininku netapsi vien tik daug dirbdamas. Mokslinė veikla reikalauja intelekto, kūrybiškumo, valios, drąsos. Tikrai noriu gilintis į mėgstamą sritį, tačiau nuveikti darbai parodys, ar šis kelias skirtas man.“
Komentarų nėra. Būk pirmas!