Visi žinome, kas yra haiku. Taigi yra toks haiku, susijęs su šio straipsnio tema. Skamba jis taip: „Moterų oda / oda, kurią jos slepia / kokia ji karšta!“ (Sutejo). Susijęs todėl, kad kalbėsime apie fetišą. Garbinimą to, kas slepiama, kas vieša, kas materialu arba efemeriška tarsi kvepalų dulksna.

Fetišo istorija

Fetišizmas – vienas seniausių tikėjimų, pagrįstas fetišų garbinimu. Šią sąvoką daiktų ir gamtos reiškinių garbinimo reikšme pirmasis pavartojo prancūzų mokslininkas Charles‘is de Brosses‘as. Jo nuomone, fetišizmas – seniausia, pirmykštei visuomenei būdinga tikėjimo forma. Vadinamieji stabai ir totemai – visa tai buvo pirmykščio žmogaus fetišai, kuriuos garbindamas jis tikėjosi palankumo ir manė įgysiąs imponuojančių savybių. Fetišizmas buvo siejamas netgi su darbo įnagiais (lazda, akmeniu, ietimi), nuo kurių daugiausia priklausydavo darbo sėkmė. Vėliau fetišizmas imtas sieti su animizmu (personifikavimu), kai fetišistinis tikėjimas reiškia ne materialių daiktų, o juose esančio dvasinio prado garbinimą. Gyvūnų iltims, kaulams, plaukams buvo suteikiama simbolinė prasmė, juose įkūnijamos to gyvūno savybės: stiprybė, drąsa, vikrumas. Tokių fetišo apraiškų pasitaiko ir šiuolaikinio žmogaus aplinkoje – talismanų, amuletų ar paprasčiausių simbolinių daiktų nešiojimas tikint, kad jie neša laimę, padeda atsipalaiduoti ar saugo sveikatą.

Tačiau kas turėjo įtakos tokio fetišo, kokį mes įsivaizduojame dabar, susiformavimui?

Visagalė paslaptis

Labai įtikimai skamba mintis, kad fetišizmo užuomazgų galima rasti dar Ievos ir Adomo laikais, kai Ieva savo fiziologinius skirtumus sugalvojo paslėpti nuo Adomo pridengdama juos figos lapeliu. Uždrausto vaisiaus troškimas akivaizdus. Toks troškimas ir nepasiekiamybė dažnai hiperbolizuoja objektą ir paverčia jį sakraliu, šventu. Tuomet toks nekaltas dalykas kaip moters čiurna vertinamas beveik kaip intymi kūno vieta. Japonijos geišos, dažydamosi veidus baltai, kaklo srityje visuomet palikdavo natūralios odos spalvos trikampį kaip užuominą į likusį kūną, besislepiantį po kimono klostėmis.

Nuo senovės balta pirštinaitė ar nosinaitė buvo siejamos su moters seksualumu. Tai buvo objektai, keliantys susidomėjimą, stimuliuojantys fantaziją – taigi fetišai. Kaip pirmykštis žmogus garbino sumedžioto mamuto iltis, tikėdamasis įgauti gyvūno stiprybės, taip viduramžių riteris gniaužė rankose mylimos merginos dovanotą nosinaitę.

Vis dėlto pastebimas paslapties skraistės, šydo garbinimas nė kiek neprimena šiuolaikinio trumpų sijonų ir permatomų apatinių fetišo.

Dvi stovyklos

Mini sijonėlio epopėja prasidėjo XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Nuo to laiko medžiagos kiekis, sunaudojamas pasiūti vienam drabužiui, mažėjo aritmetine progresija. Baltos pirštinaitės liko tik nuotraukų albumuose, jas išginė botagėliai, lateksiniai kostiumai ir kosminiai aukštakulniai. Nuo tokių nekaltų dievinimo objektų kaip pėdos buvo pereita prie drastiškų ir kartais protu nesuvokiamų fetišo atmainų. Internetas sprogsta įvairiausiais seksualinio fetišo pavyzdžiais, taip formuodamas kreivus stereotipus. Tačiau ar tikrai fetišu tinka vadinti tik seksualinio pobūdžio pomėgius ar objektus?

Moterys tikrai supras, ką reiškia kelintą kartą žiūrėti „Sex and the City“ ir vis tiek mėgautis Niujorko stileivų apdarais. Koks jausmas užplūsta, radus tobulų batelių porą, kuri taip dera prie jūsų naujos suknelės. Ne tik filmuose girdime moteris sakant, kad jos dievina vyrus su uniformomis. Kaklaraiščiai, kostiumai ir vyriški kvepalai – pripažinkite, nereta suvirpate apie tai pagalvojusi.

O vyrai? Visi žinome, kad automobiliai – tai suaugusių vyrų žaisliukai. O kodėl ne fetišai? Tikėjimas, kad didesnis ir galingesnis automobilis suteiks solidumo, sėkmės įvaizdį, pridės pasitikėjimo savimi ir pranašumo prieš kolegas – visa tai labai primena pirmykščio žmogaus totemų garbinimą.

Ar retas adrenalino fanatikas nejaučia potraukio rizikingoms avantiūroms? Juk tikrai esame girdėję, kad tatuiruotės tampa savotiška priklausomybe ir vienos būna negana. Televizija taip pat puikiai žaidžia žmogaus polinkiu į fetišus – filmai apie parduotuvių maniakes ir Pringles „Kartą paragavęs negali sustoti“ tėra viešas pasisakymas apie šių dienų kultus.

Pabaiga

Žinant, koks nesvetimas lietuviui yra konservatyvumas, neturėtume stebėtis tūlo piliečio pasipiktinimu kalbomis apie fetišą. Nešvanku, nepadoru ir išvis geriau tokių klausimų į viešumą nekelti. Tačiau mes siūlome prisiminti istorinę fetišo reikšmę – pirmykštę ar romantiškąją – ir nesidrovėti apie tai galvoti, o ir kitiems parodyti.

Būtent parodyti galite kovo 18 d. muzikos klube „Tamsta“ vyksiančiame karščiausiame studentiškame metų vakarėlyje „Feel The Heat 8: FeTisH“. Mintimis apie fetišą dalysis MC Messiah ir Happyendless.

Daugiau informacijos rasi www.kfsa.lt.