Jubiliejinius 440-uosius metus mininti Vilniaus universiteto biblioteka vasario 2-ąją pristatė du naujus projektus. Tą dieną po trečiojo rekonstrukcijos etapo, atnaujinus dviejų bibliotekos aukštų patalpas, buvo oficialiai atidaryta Filosofijos skaitykla ir rekonstruotosios, naujai pritaikytos lankytojams bibliotekos specialiųjų rinkinių erdvės – Retų spaudinių, Rankraščių, Laikraščių skaityklos ir Grafikos kabinetas.

2006 m. Vilniaus universitetas pradėjo įgyvendinti investicinį projektą „Senosios VU bibliotekos rekonstrukcija“, kuriam buvo skirta 16 milijonų litų ir kuris vis dar tęsiasi. Vykdant šį projektą ne tik stengiamasi atnaujinti ir suremontuoti patalpas, bet peržiūrima bibliotekos veikla ir rekonstruojamos erdvės pritaikomos taip, kad jos atitiktų šiuolaikinės bibliotekos poreikius ir leistų užtikrinti modernias jos funkcijas. Naujai įrengtoje Filosofijos skaitykloje sukurtos 39 darbo vietos skaitytojams, o retų dokumentų, rankraščių, grafikos darbų tyrinėtojų, mokslininkų naujose skaityklose laukia tikrai geros sąlygos studijuoti ir dirbti.

„Simboliška, kad 440 gyvavimo metų sukaktį mininti Vilniaus universiteto biblioteka šiandien atidaro Filosofijos skaityklą. Filosofijos fakultetas kartu su Teologijos fakultetu buvo pirmieji Vilniaus universiteto fakultetai. Taigi mes dar kartą tarsi pakartojame istoriją: bibliotekos sukaktis ir Filosofijos fakulteto skaitykla būtent šiais metais čia, bibliotekos erdvėje, mus sugrąžina į praeitį ir suteikia puikias galimybes sujungiant mūsų istoriją įrengti modernią skaityklą šiuolaikiniam vartotojui“, – per atidarymą kalbėjo bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.

Ji teigė, kad puiki Filosofijos fakulteto bibliotekos komplektacija yra šio fakulteto vadovų nuopelnas. Jie skyrė didelį dėmesį savo fakulteto bibliotekos fondų kaupimui ir dabar skaitykla turi gerai surinktą filosofijos literatūros kolekciją vienoje vietoje, kuri, vadovaujantis naujausiomis bibliotekų tendencijomis, yra atvira ir laisvai prieinama. Visa šio fakulteto biblioteka, apie 40 tūkst. spaudinių, tilpo naujose Filosofijos skaityklos lentynose.

„Filosofijos skaitykla – VU bibliotekos dalis, todėl visi jos skaitytojai galės naudotis visomis bibliotekoje teikiamomis paslaugomis ir komunikacinėmis erdvėmis, kur galima tiesiog pakalbėti ir padiskutuoti, pasidalyti tuo, ką perskaitei, ir pailsėti“, – pridūrė I. Krivienė.

Filosofijos fakultetas yra pirmasis, patikėjęs savo biblioteką centrinei Vilniaus universiteto bibliotekai, tačiau, generalinės direktorės teigimu, ateityje ketinama ir kitų fakultetų bibliotekas perkelti į centrinius rūmus.

Filosofijos fakulteto bendruomenę šia proga sveikino ir Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka.

„Mums labai patiko!“

Tokius žodžius visų Filosofijos fakulteto studentų vardu ištarė Artūras Voitokas. Studentas padėkojo už dvi naujas galimybes, kurias suteikė bibliotekos perkėlimas į centrinius rūmus. „Pirmoji – galimybė Filosofijos fakulteto studentams būti savarankiškiems: ateiti, pasikabinti paltą ir patiems išsirinkti knygas; antroji – galimybė pasidalyti geriausiomis bibliotekininkėmis, kuriomis visą laiką tekdavo dalytis su visu Vilniaus universitetu. Džiaugiamės, kad jos liko“, – šmaikštavo A. Voitokas.

Filosofijos skaityklai nepaprasto žavesio suteikia modernumo ir istorinių elementų samplaika, mat įrenginėjant skaityklą buvo bandoma atstatyti arba išsaugoti likusias senų durų staktas, krosnių dureles ir net daugiau nei šimto metų senumo grindis. Ant lubų išlikusi restauruota freska primena Istorijos fakulteto puošybą.

Atidarymo metu buvo parodyta ir netoli Filosofijos skaityklos studentams ir bibliotekos darbuotojams skirta virtuvėlė. Joje ilgais sesijų vakarais ir paprastomis dienomis bibliotekos lankytojai galės patys išsivirti kavos, pasišildyti maistą. Tokios erdvės atsiradimas VU bibliotekai suteikia nepaprasto jaukumo ir praktiškumo.

Paroda „Filosofijos studijos Vilniaus universitete“

Apžiūrėję Filosofijos skaityklą visi atidarymo svečiai, nusileidę vienu aukštu žemyn, turėjo galimybę pamatyti rekonstruotas specialiųjų rinkinių erdves.

Rankraščių skyriuje surengtoje parodoje „Filosofijos studijos Vilniaus universitete“ parodyta filosofijos studijų Vilniaus universitete istorija. Lankytojus pasitiko reti spaudiniai, rankraščiai ir leidiniai, susiję su filosofijos studijomis, kuriuos išvysti iš arti tenka ne kasdien.

Tarp išskirtinių VU bibliotekoje saugomų dokumentų – ir beveik 200 metų senumo duona

Rankraščių skyriaus vedėja Nijolė Šulgienė, pasakiusi, kad lankytojus pasitinka su duona, iš tikrųjų parodė Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojo Kazimiero Kontrimo, vieno iš Šubravcų draugijos narių, 1823 m. tardymo bylą, prie kurios buvo pridėti šubravcų Vilniaus apylinkėse iš valstiečių surinktos ir bibliotekoje eksponuotos prastos, netinkamos vartoti duonos pavyzdžiai. Šiai duonai – jau 177 metai.

N. Šulgienė svečiams rodė vaško lenteles, kurios buvo naudojamos baudžiavos metais. Šias lenteles sudaro keturi puslapiai. Puslapių vaškinėse skiltyse įspaudais buvo žymima, kas ir kiek dienų privalo eiti lažą. Tai retas ir mažai kam matytas eksponatas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vitebsko apskrities. „Mokslininkai dar nėra nustatę tikslaus lentelių amžiaus, bet manoma, kad jos buvo naudojamos XVII a. pabaigoje arba XVIII a. pradžioje“, – teigė N. Šulgienė.

Parodoje taip pat buvo eksponuojami kiti įvairaus amžiaus dokumentai. Pats seniausias šios parodos eksponatas datuojamas 1209 m. Jo kelias į biblioteką – ypatingas. Tai Vlado ir Veronikos Kulbokų dovana, saugota Amerikos banke ir atvežta į Lietuvą po nepriklausomybės paskelbimo. Pergamente surašytas dokumentas VU bibliotekos dokumentus „pasendino“ šimtu metų.

Išskirtinio grožio eksponatas – XIV a. paauksuotas giesmyno lapas, kurių biblioteka turi ir daugiau. Šis vienas gražiausių pergamentų neseniai grįžo iš parodos „Mažieji broliai pranciškonai Lietuvoje“.

VU bibliotekos istorija sudėtinga. Ji buvo ne kartą išskaidyta, archyvai išvežti ir išbarstyti, todėl pačių seniausiųjų Vilniaus universiteto dokumentų išliko nedaug. Iš ankstyvojo universiteto laikotarpio dokumentų parodoje eksponuota Lietuvos jėzuitų provincijos egzaminų registracijos knyga, kurioje yra užfiksuota, kad universitete 1614 m. egzaminus laikė Andrius Bobola, vienintelis šventuoju paskelbtas Vilniaus universiteto auklėtinis, rankraštinė knyga „Akademijos Laurai“, kurioje suregistruoti 1584-1781 m. Vilniaus universitete gavusieji mokslo laipsnius, Joachimo Lelevelio senelio filosofijos magistro diplomas, išduotas 1728 m.

Be visų kitų įdomių dalykų, N. Šulgienė pristatė ir vieną neįprastą mūsų kultūrai bei mažai kam matytą hindi religijos maldos knygą, parašytą papiruse sinhalų kalba. Tai – Kosto Astravo dovana bibliotekai, atvežta iš Šri Lankos.

Naujasis Grafikos kabinetas

Grafikos kabinete taip pat buvo eksponuojami grafikos darbai. Pagaliau grafikos darbų fondas – senoji, lietuvių ir užsienio grafika bei piešiniai – bus saugomas taip, kaip reikia, o jo laikymo sąlygos bus tinkamos. Lino Jablonskio, vadovaujančio grafikos kabinetui, teigimu, naujosios lentynos labai geros. Deja, visi 90 tūkst. grafikos darbų, esančių VU bibliotekoje, jose netilps, bet pagrindą lankytojai tikrai galės ten rasti.

Odeta Vilkišiūtė