Mokslo ir verslo bendradarbiavimas Lietuvoje dar nėra itin plačiai taikoma praktika, tačiau pirmieji, suskubę pasinaudoti bendrų projektų teikiama nauda, jau skina šio bendradarbiavimo vaisius. Per pastarąjį dešimtmetį tiek viešojoje erdvėje, tiek akademinėje bendruomenėje buvome įpratę apie mokslo ir verslo sintezę kalbėti kaip apie ateities viziją, tačiau retas sugebėdavo persilaužti ir savęs paklausti: „Kas, jeigu ne aš, ir kada, jeigu ne dabar?“
Ne paslaptis, kad mokslinių tyrimų taikymas sprendžiant versle kylančius uždavinius jau yra pavertęs dalį Lietuvos įmonių regiono ar net pasaulio lyderėmis, ypač kalbant apie lazerių technologijų ar biotechnologijų pramonę. Tačiau universitetas, būdamas socialiai atsakinga institucija, turi nepamiršti, kad jo pareiga yra ugdyti atsakingus, pilietiškus ir visapusiškai išsilavinusius visuomenės lyderius, kurie gebėtų ne tik preciziškai atlikti jiems keliamas užduotis. Tokie lyderiai turi norėti ir gebėti teikti grąžą visuomenei kurdami geresnę aplinką nei ta, kurioje patys užaugo.
Pelnas tokiems lyderiams netampa savitiksliu dalyku. Tai matoma kaip priemonė siekti dar didesnių, kilnesnių idėjų įgyvendinimo, o mūsų užduotis – užtikrinti palankias sąlygas toliau plėtoti šių lyderių gabumus. Tai įpareigoja aukštąsias mokyklas teikti visuomenei ne tik žinias, bet ir reikalingą infrastruktūrą bei mokslines kompetencijas, kai verslas prie universitetų gerovės prisideda į savo veiklą įtraukdamas studentus ir mokslininkus, padeda jauniesiems tyrėjams įkurti savo verslus, kartu su akademine bendruomene patentuoti ir licencijuoti išradimus.
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad universitetams iš verslo reikalingi tik pinigai. Jie reikalingi tiek, kiek padeda ugdyti savo galva mąstančias asmenybes, prisidėti prie valstybės ūkio raidą skatinančių projektų įgyvendinimo. Štai Vilniaus universitetas buvo pirmasis regione, įkūręs neliečiamojo kapitalo fondą, kurio sukauptų investicijų pagrindu bus kuriamos studijų programos, finansuojamos gabiausių studentų stažuotės, pritraukiami geriausi užsienio dėstytojai, vykdomi pažangūs moksliniai tyrimai. Visa tai gali teikti milžinišką postūmį valstybės klestėjimui kuriant žiniomis grįstą ekonomiką, steigiant naujas darbo vietas, gerinant gyvenimo sąlygas.
Vis dėlto šio proceso sėkmę gali užtikrinti tik aktyvus plačiosios visuomenės ir atskirų jos grupių įsitraukimas. Verslo bendruomenės nariai jau įtraukti į aukštųjų mokyklų valdymą suformavus naująsias universitetų tarybas. Lygiai taip pat svarbu verslo atstovus įtraukti ir į mokslinių tyrimų taikymą bei studentų ugdymą. Pastarieji savo ruožtu turėtų būti suinteresuoti prisidėti prie universiteto garsinimo ir pabaigę studijas skleisti žinią, kad ateityje kokybiško išsilavinimo jų gimtojoje Alma Mater turi siekti jų vaikai ar vaikaičiai.
Baigę universitetą absolventai gali jungtis į alumnų draugijas, dalyvauti universiteto valdyme, tapti studentų mentoriais, lektoriais, praktikos ar darbo vietų steigėjais. Jie turi galimybę pasisakyti apie studijų kokybę ir studentų turimas kompetencijas, dalyvauti vertinant jų baigiamuosius darbus. Neseniai suteikėme galimybę dėstyti geriausiems verslo ir viešojo sektoriaus specialistams dėstyti Vilniaus universitete įsteigus partnerystės profesoriaus ir docento pareigybes.
Ir nors Lietuvoje dažniausiai studijas baigę absolventai praranda ryšį su universitetu, užsienio aukštųjų mokyklų patirtis rodo, kad nuo alumnų, kaip socialinių partnerių, įtraukimo priklauso ir universiteto reputacija, ir studentų pasitenkinimas studijų kokybe bei įgytomis praktinėmis kompetencijomis, ir įvairių mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas verslo ar valstybės poreikiams, t.y. šalies potencialo augimas.
Visos šios priežastys paskatino Vilniaus universitetą surengti pirmą tikrąjį alumnams skirtą festivalį Lietuvoje, kuriame kviesime buvusius studentus atsigręžti į savo Alma Mater, ieškoti naujų sąlyčio taškų, diskutuoti apie universiteto viziją, vietą ir reikšmę XXI amžiuje. Bendradarbiaudami su Lietuvos verslo konfederacija ir kitais Vilniaus universiteto partneriais sieksime pritraukti verslo įmones ir organizacijas bendroms nacionalinėms ir tarptautinėms iniciatyvoms mokslo, mokslinių tyrimų, studijų, darbo rinkos ir kitose srityse, kviesime kalbėtis apie tai, kaip tobulinti specialistų rengimą. Visa tai – tik pirmieji žingsniai, kuriuos ryžtingai reikia žengti jau šiandien, jei norime vizijas paversti realybe, o ateityje ir įgyvendinti pagrindinį savo strateginį tikslą – stoti į vieną gretą su lyderiaujančiais Europos universitetais.
Komentarų nėra. Būk pirmas!