„Popiežiaus kelionės į tas vietas, kur žmonės kenčia, yra labai galinga gailestingumo žinutė ir be galo svarbus indėlis į taiką“, – kalbėjo Vilniaus universitete (VU) viešėjęs Vatikano valstybės sekretorius, kardinolas Pietro Parolinas. Svečias VU Šv. Jonų bažnyčioje skaitė paskaitą „Diplomatic Activities of the Holly See at the Service of Peace“ („Šventojo Sosto diplomatinė veikla taikos labui“).
Kardinolą pasitiko partnerystės prorektorė prof. Greta Drūteikienė. Gidė Nijolė Bulotaitė Vatikano valstybės sekretoriui papasakojo apie jėzuitų įkurtą Vilniaus universitetą, jo plėtrą, popiežiaus Urbono VIII karūnuotą poetą Motiejų Kazimierą Sarbievijų. Kardinolas, eidamas per šio poeto vardu pavadintą kiemelį, nusišypsojo ir pamojavo jame sėdėjusiems studentams. Didysis kiemas kardinolui P. Parolinui priminė Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą Romoje.
„Vieno aukščiausių Šventojo Sosto pareigūnų vizitas liudija popiežiaus dėmesį mūsų regionui ir norą plėtoti bendradarbiavimą su Baltijos šalimis. Lietuvai tai – gera proga Šventojo Sosto atstovui pristatyti visą regiono problematiką iš mūsų perspektyvos. Vatikanas svariai prisideda prie taikos, saugumo, tarptautinio dialogo stiprinimo Europoje ir visame pasaulyje“, – sako buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto, Filologijos fakulteto docentas Vytautas Ališauskas.
Paskaitoje antras po popiežiaus Vatikano pareigūnas pabrėžė, kad Šventojo Sosto diplomatija yra ne kas kita, kaip popiežiaus diplomatija. Tarptautinėje teisėje Vatikanas laikomas suverenia valstybe, galinčia įsitraukti į diplomatinę veiklą. „Kalbant apie Vatikano ar popiežiaus diplomatiją, reikia turėti omenyje, kad Vatikano miesto valstybė tiesiogiai neįsitraukia į diplomatinę veiklą. Vatikano miesto valstybė su retomis išimtimis nedalyvauja tarptautinėse organizacijose. Tuo tarpu Šventasis Sostas pristatomas kaip jų narys arba turintis stebėtojo statusą“, – paaiškino kardinolas P. Parolinas.
Svečio teigimu, per pastarąjį šimtmetį diplomatinė popiežių veikla taikos labui įgijo vis daugiau reikšmės, tapo matomesnė: „Galėtume paminėti daugybę to pavyzdžių: popiežių Benedikto XV ir Pijaus XII pastangos ieškoti taikos dviejų pasaulinių karų fone, popiežiaus Benedikto XV ir Jono XXIII taikai skirtos enciklikos, popiežių Pauliaus VI, Jono Pauliaus II, Benedikto XVI ir Pranciškaus kreipimaisi į Jungtines Tautas dėl taikos, popiežiaus Jono Pauliaus II vaidmuo politinių režimų Centrinėje ir Rytų Europoje kaitoje.“
Kardinolas P. Parolinas taiką pavadino pačia brangiausia šių laikų vertybe.
Komentarų nėra. Būk pirmas!