-
Personalo direktorė Ramunė Stankevičienė mano, kad jos vadovaujamas padalinys turi tapti strateginiu partneriu vadovams. V. Jadzgevičiaus nuotrauka
Nuo sausio 5 d. VU personalo direktorės pareigas pradėjo eiti Ramunė Stankevičienė. Naujoji Personalo direkcijos vadovė neskuba įsikurti atskirame kabinete, bet rikiuoja darbus ir Personalo direkciją mato kaip VU strateginį padalinį, aktyvų universiteto personalo politikos formuotoją.
Ramunė – VU alumnė, įgijusi organizacinės psichologijos magistro laipsnį Filosofijos fakultete. Personalo vadybos srityje dirba aštuonerius metus, turi patirties verslo įmonėje. Pažintis su universitetu prasidėjo VU bibliotekoje, čia vertingos patirties įgijo dirbdama personalo specialiste Komunikacijos ir informacijos skyriuje. Nuo praėjusių metų birželio mėnesio Ramunė vadovavo VU Personalo direkcijos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriui.
Kaip jaučiatės eidama naujas pareigas? Kokie pirmieji įspūdžiai? Tai daug didesnė struktūra nei vienas universiteto padalinys.
Šias pareigas priimu kaip iššūkį ir didelę atsakomybę. Universiteto personalo vadyba šiuo metu nėra pati moderniausia. Kaip universitetas rengiame stiprius personalo specialistus ir organizacijų psichologus, tačiau patys savo personalo valdymu būti pavyzdžiu dar negalime – reikia daug kur pasitempti. Daugiausia dėmesio iki šiol skirta personalo apskaitai, tačiau daugelis kitų personalo procesų (tokių kaip mokymai, personalo atranka, naujų darbuotojų adaptacija, karjeros valdymas ir pan.) universitete vykdomi fragmentiškai, be bendros sistemos ir aiškių atsakomybės ribų. Šią sistemą turime sukurti.
Žinoma, kad yra skirtumas, ar esi atsakingas už vieno padalinio, ar už viso universiteto personalo klausimus. Pradėjusi čia dirbti supratau, kaip palyginti paprasta buvo bibliotekoje diegti naujoves ir kiek reikia pastangų, jeigu nori kokį nors vieną procesą įdiegti visame universitete. Tai sudėtinga, bet įgyvendinama. Pradedame mažais žingsneliais – pirmiausia išbandysime bandomuosiuose padaliniuose, tada patikrintus naujus procesus diegsime likusiuose.
Kokios, Jūsų manymu, opiausios ir artimiausiu metu reikalingos dėmesio problemos personalo valdymo srityje? Ką norėtumėte keisti?
Kaip jau minėjau, vienas didžiausių mano tikslų – bendros personalo politikos visame universitete formavimas ir įgyvendinimas. Žinoma, tai įmanoma esant glaudžiam bendradarbiavimui tarp centro ir padalinių.
Toliau – pradėti vykdyti arba tobulinti tas personalo veiklas ir sritis, kurios iki šiol buvo silpnesnės. Kas kitoms organizacijoms jau yra savaime suprantama, mes dar tik pradedame diegti. Viena tokių problemų – skaidrios personalo atrankos visame universitete nebuvimas. Tai menkai kontroliuojama, bet labai matoma sritis. Viešas darbuotojų atrankas jau vykdome, tik procesas dar nėra privalomas – padalinių vadovai kreipiasi savanoriškai, padedame jiems atsirinkti darbuotojus. Ilgainiui tai taps taisykle (kai turėsime reikiamą specialistų kiekį, kad tai galėtų būti įgyvendinama visame universitete). Planuose – ir akademinio personalo konkursų tvarkos peržiūra.
Neturime bendros naujų darbuotojų adaptavimo sistemos. Tiek tyrimai, tiek patirtis rodo, kad tinkamas dėmesys naujam darbuotojui susijęs su jo darbo efektyvumu, motyvacija, įsitraukimu, tad labai svarbu tai daryti. Nėra bendros veiklos vertinimo sistemos – įdiegti metinių pokalbių kultūrą yra vienas iš prioritetinių mūsų tikslų, bandomuosiuose padaliniuose pradėsime jau šiemet.
Taip pat laukia tokie rimti darbai kaip organizacinės struktūros peržiūra, „dienos nuotrauka“ centrinėje administracijoje. Jau pradedame šiais klausimais bendradarbiauti su išoriniais konsultantais.
Strateginio plano projekte numatyta dėstytojų darbo krūvio apskaitos peržiūra. Bendradarbiaudami su kitais padaliniais turime sukurti modelį, atitinkantį įvairių padalinių poreikius.
Dalyvausime ir peržiūrint atlyginimų sistemą. Neturime šioje srityje visiškos laisvės, tarkime, akademinio personalo atlyginimai priklauso nuo valstybės politikos. Bet mes galime peržiūrėti formą, siekti, kad tai taptų paskatinimo sistema, atsirastų daugiau skaidrumo.
Labai fragmentiškai vyksta mokymai. Nėra bendros sistemos, nėra metinio mokymų plano, kuris atsirastų iš nuolat fiksuojamo mokymų poreikio. Kol kas „gesiname gaisrus“, tačiau turi atsirasti sistema. Reikia skirti ypatingą dėmesį vadovų kompetencijoms tobulinti (dėl to planuojamas ir 360 laipsnių grįžtamojo ryšio tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kuo esame stiprūs, ką dar reikėtų patobulinti).
Kokius tikslus keliate personalo politikos ir vadybos darbe? Kaip save įsivaizduojate – ar kaip personalo politikos formuotojus, ar tik kaip jos vykdytojus?
Aš pritariu šių dienų personalo vadybos tendencijoms ir manau, kad Personalo direkcija turi tapti strateginiu partneriu vadovams. Personalo politika turi būti lanksti ir nukreipta į universiteto strategijos įgyvendinimą, tuo pačiu turime operatyviai reaguoti ir į kasdienius darbuotojų poreikius. Tam, kad vyktų pokyčiai, neužtenka būti tiktai vykdytoju, turime būti aktyvūs dalyviai ir patys siūlyti sprendimus.
Koks, Jūsų manymu, turėtų būti Personalo direkcijos vaidmuo Vilniaus universitete?
Svarbus. Tai turėtų būti vienas centrinių padalinių, jungiantis ir telkiantis bendruomenę, kuri dabar gyvena savo atskirus gyvenimus. Dalyvausime įvairiose veiklose – nuo smulkiausių kasdienių darbų ir pagalbos kiekvienam darbuotojui iki strateginių veiklų ir pokyčių įgyvendinimo. Labai norėčiau, kad visi darbuotojai suprastų ir, svarbiausia, jaustų, kad mes esame čia dėl jų, kad galime kartu spręsti problemas ir džiaugtis laimėjimais.
Komentarų: 14
2016-01-08 10:05
IndrėGerb. Ramune,
Sėkmės ir tvirto ryžto siekiant tikslų ir pasikeitimų.
Iš Jūsų ateities planų pučia gaivūs vėjai, bet kasdienės patirtys rodo, kad universitete gajus informacijos nesidalinimas, protekcionizmas bei noras kolektyvą skaldyti, o ne bendrinti.
Dar kartą ryžto palinkėsiu, jo prireiks. Ir pasiūlysiu kuo dažniau dalintis informacija per visiems darbuotojams prieinamus šaltinius (VU intarnetas), o ne tik per vadovus.
Taip pat būtų puiku, jei darbuotojų nuomonės būtų atsikilausiama irgi teisiogiai, nes vadovų “ataskaitos” turi filtrų sistemas.
1. “Planuose – ir akademinio personalo konkursų tvarkos peržiūra.” — TAIP!
Pirmai pradžiai reiktų viešo konkursų skelbimų, kaip tai daroma ne su akademinio personalo darbo vietomis. Gaji akademinio personalo atrankos eiga, kuomet apie konkursą į tam tikrą vietą sužino ir pateikia dokumentus tik “reikiamas” dalyvis. Viena vieta, vienas dalyvis, kuris atitinka min reikalavimus ir štai “konkursas” įvyko. O pakonkuruoti? O atsirinkti geriausią? O įvertinti ne tik min reikalavimus, bet ir papildomas kompetencijas ir sąvybes?
2. “įdiegti metinių pokalbių kultūrą yra vienas iš prioritetinių mūsų tikslų.” — TAIP!
Taip, taip, taip! :) Visad pavydžiai klausau tų žmonių, kurie bent kartą metuose turi progą pasikalbėti apie savo pasiekimus, problemas, požiūrį, pasiūlymus ne tik su tiesioginiu vadovu, bet ir su kitais, turinčiais sprendimų priėmimo galią. Dar labai gerai, kad tie pokalbiai būna struktūrizuoti, metodiškai ruošiami, nes tai leidžia aptarti ir tas temas, kurių eilinę darbo dieną gal net neišdrįstum paliesti.
3. “numatyta dėstytojų darbo krūvio apskaitos peržiūra” — TAIP!
Žinoma, kiek gi galima klausyti pasisakymų, kad krūviai nesuvokiami ir niekam kitam laiko nelieka (o turi likti, aukšto lygio docentai ir profesoriai privalo vykdyti ir aukšto lygio mokslinius tyrimus, deja, ne visiems tai pavyksta). Galbūt pasirodytų, kad kai kas išties per daug dėsto ir dalis tų paskaitų galėtų atitekti naujam kolegai, kuris nori dėstyti, bet taip ir negauna progos, o tuo tarpu laisvesniam dėstytojui liktų laiko ir mokslines problemas pagvildenti.
4. “Reikia skirti ypatingą dėmesį vadovų kompetencijoms tobulinti” — 2 X TAIP!
Išties, kartais apsidairius kyla klausimas, kaip vienas ar kitas žmogus tapo skyriaus vadovu. Vien atitikti min reikalavimus nepakanka (kalba eina apie vyriausiuosius mokslo darbuotojus). Vadovams dera pasižymeti ir tam tikromis kompetencijomis, kurios neišplaukia iš puikių mokslinių rezultatų ir publikacijų kiekio.
2016-01-08 13:00
Ramunė StankevičienėMiela Indre,
Dėkoju už palaikymą ir vertingus komentarus.
Linkėjimai
2016-01-08 15:09
AntanasIndrei
„Pirmai pradžiai reiktų viešo konkursų skelbimų, kaip tai daroma ne su akademinio personalo darbo vietomis. Gaji akademinio personalo atrankos eiga, kuomet apie konkursą į tam tikrą vietą sužino ir pateikia dokumentus tik „reikiamas“ dalyvis. Viena vieta, vienas dalyvis, kuris atitinka min reikalavimus ir štai „konkursas“ įvyko. O pakonkuruoti? O atsirinkti geriausią? O įvertinti ne tik min reikalavimus, bet ir papildomas kompetencijas ir sąvybes?“
Kolege, manau nei skaidrumas, nei viešumas čia jau nieko nebepadės. Jei nesugebama susižinoti informacijos apie konkursus iš kasmet viešai skelbiamų konkursinių vietų VU tinklalapyje, Informaciniame biuletenyje, Mokslo Tarybos tinklalapyje, gal geriau tokių specialistų ir nereikia.
Aišku, gana skaudus klausimas, kad esant tokiai informacijos sklaidai dažnai konkurse dalyvauja tik vienas kandidatas, bet tai jau tikrai nebe viešumo dalykai. Gal geriau vertėtų pasvarstyti skelbiamų darbo vietų patrauklumo klausimus?
Pagarbiai
Antanas
2016-01-09 15:40
BūtentLabai teisingas p.Antano komentaras. Viešumo tikrai pakanka (nebent norėtume jį padidinti troleibusų stotelėse lipdomais skelbimus), tačiau patrauklumo labai trūksta. Jeigu konkursas yra visiškai “žalio lauko”, t.y. nėra anksčiau dirbusio universiteto dėstytojo, kuris dalyvauja konkurse (aka – yra atestuojamas), tai dažniausiai, 9.6 atvejo i6 10, kandidatų būna
arba nulis, arba koks vienas (ir taspats ne itin tinkamas: koms nors bedarbis arba akademinės sinekūnos atstovas, kurį atleido xxx universitetas).
Tada katedros vedėjui tenka labai nelengva užduotis skambinėti, susitikinėti ir įkalbinėti ar, greičiau, melsti savo pažįstamus (buv. doktorantus, buv. magistrantus ar kituose universitetuose dėstančius), kad jie ateitų nors ketvirčiui etato, nors valandininku, nors….
Būtų labai šaunu, jei Personalo direkcija užssiimtų ne tik atrankos tobulinimu (jei nėra iš ko rinktis, tai kas iš to atrankos tobulumo…), bet ir “galvų medžiokle”, t.y. potencialių pretendentų suradimu ir jų prikalbinimu.
2016-01-09 17:28
J. A.Jei jau norime būti rimtas universitetas ir konkuruoti su geriausiais, turime visų pirma konkuruoti dėl geriausių galvų.
Tam reikia ne šiaip viešų akademinio personalo konkursų, kurių lapeliai kabotų Vilniaus autobusų stotelėse, bet tarptautinių konkursų su angliška reklama atitinkamuose tinklapiuose ir tarptautinius standartus atitinkančiomis motyvavimo priemonėmis.
Sėkmės darbe!
2016-01-10 14:23
GintarasJ.A. , Neįsižeiskite, tačiau jūs siūlote konkuruoti tarptautiniu mastu su šiandieniniais atlyginimais? Tai mažiausia naivu, antra, labai kvepia demagogija arba ” kepurėmis užmėtysime” filosofija.
Viena problema del musų DU lygio yra valstybės problema, t.y. Finansavimo lygis ir jo išsvaidymas po masę aukštųjų mokyklų, tačiau būtų nesąžininga viską nurašyti tik valstybės politikai, mano galva, universitete reikėtų ne tik Dienos nuotrauką padaryti, bet ir vieną ” šlubą vokietį” su tinkamais įgaliojimais priimti, kad tvarką įvestų, iškerojusius ir išsidubliavusius arba neaišku ką darančius eatus prašluotų – kaip manote , būtų čia vidiniai rezervai DU kilsterėjimui?
2016-01-10 15:30
Semper idemPone Gintarai, pradėjęs teisinga diagnoze (apie naiviai rožines konkuravimo tarptautiniu mąstu viltis bei valstybės problemas), baigėte tradiciškai susitaikėliškai: esą, reikia ieškoti “vidinių rezervų” kaip padarius tai, ko nepadaro valstybė (o tiksliau – tos valstybės valdžia)…
Tas standartinis valdiškas atsirašinėjimas “ieškokite vidinių rezervų” jau vemti verčia, o kai išgirsti jį iš kolegų lupų kaip “įsisavintą” (“ieškokiME”), tai ir išvis nusileidžia rankos…ir norisi prakeikti tą dieną, kai susigundei akademine karjera (Lietuvoje).
Belieka viltis, kad tavo vaikai nepadarys tos klaidos. Ir dėti visas pastangas, kad taip nenutiktų.
2016-01-10 20:15
GintarasGerb, 15:30 kolega, visada yra tas pats tik tada, kai taip manysite…, nežinau kurioje vietoje sustojo jūsų akademinė karjera Lietuvoje, tačiau turiu visą eilę pvz.kada karjera nesustoja , ji net finansiniu atlygiu gal ir ne visai susilygina su v. Europos kolegų atlygiais, tačiau Lietuvos mastu ji kelerius kartus viršija mūsų šalies DU vidurkius – butent sėkmingi mūsų VU dėstytojai ir mokslininkai tai daro ir gauna tuos atlygius.
Jus vemti verčia tai, kad siūlau susitvarkyti pačiame VU? … Gal tada taip ir padarykite, o grįžęs prisiminkite kandidatų į VU rektorius , prisiminkite naujojo rektoriaus žodžius ir planus – juk visi, išskyrus ko gero vieną kalbejo, kad daug ka čia reikia padaryti ir perdaryti, tai ką, dabar rankas nuleidžiame ir valdžią prie stulpo kalame? Manau tą, kolega, galėsime jau spalio mėnesį atlikti, o nieko nedaryti viduje, tik beviltiškai savo karjerą keikti ir ant valdžios burnoti…., tiesiog idealus inteligentiško, amžiais niurzgančio piliečio moto.
2016-01-10 21:21
Semper idemTamstos minimi keliskart daugiau, negu DU šalies vidurkis, uždirbantys VU dėstytojai ir mokslininkai NE VIENU atveju tuos savo uždarbius gauna todėl, kad jie “chaltūrina” papildomai (ir visokiose “komercinėse” studijose, ir kitose a/m, o neretai – paprasčiausiai administruodami tas “komercines” studijas). Laikote tai akademine karjera? Ypač tais atvejais, kai koks nors docentas ar lektorius iš tokios “chaltūros” gauna didesnes pajamas negu profesorius?
Toliau: nesiūlau “nuleisti rankas” ir “ant valdžios burnoti”. Nesiūlau, nes puikiai žinau, kad toks burnojimas valdžiai kaip nuo žąsies vanduo: nuleidai negirdomis ar ką nors abstrakčiai pažadėjai – ir bus gerai (o jei nenustoja burnoti – pagrąsinai kokia nors “neeiline” atestacija ar akreditacija – ir užsičiaups). Ką SIŪLAU, tai užuot burnojus ir niurzgus, imtis ryžtingų priemonių ir PAREIKALAUTI (ne laukti, ne prašyti, nei išverkšlenti, bet pareikalauti!) iš valdžios liautis tyčiojusis ir mokslininkų bei dėstytojų. Taip, kaip to reikalauja, pvz. mokytojai – gal net savo dramblio kaulo bokšte sėdėdamas ką nors apie tai girdėjote?
O pamačius atkištą valdininkišką špygą, nuolankiai sakyti “ak, taip, gerai, ką darysi…susiveršime diržus ir paieškosime vidinių rezervų” (iš kurių, be kita ko, mokėsime PAŠALPAS mokslų daktarams – ar jums tai skamba neįžeidžiai? negroteskiškai?), tai tipiškai susitaikėliškas lietuviško universitetinio inteligento “modus vivendi”.
P.S.: Beje, nuraminsiu tamstą: gyvenu neskurdžiai, bet NE todėl, kad kažką darau [universiteto] “viduje” (plg. tamstos “nieko nedaryti viduje”), bet todėl, kad kai ką darau “išorėje”. T.y. tai, kas bent jau tiesiogiai nesusiję su akademiniu darbu (nebent tik tuo, kad mažina šiojo kokybę – nes žmogaus laikas ir energija juk baigtiniai….)
2016-01-11 09:09
J. A.Gintarai, ačiū už komentarą. Atlyginimas yra viena iš motyvavimo priemonių.
2016-01-11 09:57
IndrėPonui Antanui:
Apie konkursus skelbiama TIK VU informaciniame biuletenyje. Pasenusios pono žinios apie LMT skelbimus bei atskirus skelbimus VU karjeros skiltyje. Matyt, seniai keitėte darbo vietą ir savo pavyzdžiu deramai nepateisinate vertingo akademinio mobilumo ;)
O, kad visgi yra su viešumu susijusi problema, rodo tai, kad konkursą laimi vienas kandidatuojantis, kuris “praėjo darbo pokalbį” su vadovu dar iki konkurso skelbimo ir pačio konkurso metu vyko tik min reikalavimų atitikimo patikrinimas.
Tačiau, VU yra didelis ir jame rasite įvairaus patrauklumo darbo vietų. Yra ir tokių, į kurias galėtų eilė susidaryti, bet nesusidaro dėl jau minėto “išankstinio” darbo pokalbio.
Ponui Būtent:
Katedrų vedėjai vis dar kalbina dėstyti ne tuos žmones, nes pastoviai aplinkoje girdžiu “vaje, kaip nenorėjau dėstyti, bet privertė”, tačiau visiškai nesuprantu, kaip tie patys katedrų vedėjai aplenkia tuos, kurie išties nori. P.s.: tokių yra ;)
Ir tada ponas, manantis esąs labai sumanus, nes moka pasinaudoti google vertėju ir užsivadinti lotyniškai, atskleidžia, kas geriausia yra ateities kartoms (d.ž.k vaikams).
Ponui เสมอกัน (čia labai graži kalba, pagooglinkite):
Ko Jums taip gailu, kad profesorius uždirba mažiau, nei docentas? Nesuvokiate, kad atlygis priklauso labiausiai nuo to, kas dirbama, o ne nuo pareigų (juk prof. gali teturėti tik 0,25 to profesoriaus etato, o docentas galbūt išties darbštuolis ir ženkliai lenkia profesorių atliekamų darbų kiekiu, įvairove.
Manyčiau, kad menkas tas gerb. profesorius, kuris tesugeba skaityti didelės kreditų apimties kursą, tačiau neturi doktorantų, neturi finansavimo moksliniam darbui ir jo nuomonė neįdomi privačiam sektoriui, kur jūsų manymu vyksta tik “chaltūros”. Renkuosi Jūsų apibūdintą docentą ;)
Beje, suintrigavote su “imtis ryžtingų priemonių ir PAREIKALAUTI (ne laukti, ne prašyti, nei išverkšlenti, bet pareikalauti!) iš valdžios liautis tyčiojusis ir mokslininkų bei dėstytojų.” Panašu, kad taip drąsiai teigdamas turite planą. PASIDALINKITE ;)
2016-01-11 17:13
Semper idemPoniai Indrei (kurios aukšta erudicija jai teigia, kad lotyniškus posakius galima sužinoti tik “gūglinant” – sveikinu sėkmingai tai padarius ir išsivertus; gal kada nors pavyks ir Thomo Manno “Daktarą Faustą” perskaityti – tatai pravers:)
Nesu tikras, ar Google vertėjas padėtų suvokti rašytinį tekstą, gal verta poniai pabandyti? Gal kaip nors pavyktų suprasti, kad nesipiktinau prof. vs doc. uždarbių nelygumu, bet -atsakydamas į p.Gintaro komentarą- teigiau, kad tas uždarbis toli gražu ne visada liudija apie sėkmingą _akademinę_ karjerą. Nebent mudu su tamsta skirtingai suprantame sąvoką “akademinė karjera”…
Labai prajuokino tamstos pareiškimas, kad “atlygis priklauso labiausiai nuo to, kas dirbama, o ne nuo pareigų”. O sancta simplicitas![pertraukėlė: pasinaudokite Google vertėju:)]. Taigi, taigi – kaipgis: gal poniai tai ir nėra žinoma, bet A kategorijos docentas (taigi ir mokslinius darbus dirbantis, ir doktorantų turintis, ir pilnu etatu ariantis) uždirba žymiai mažiau, negu, pvz. koks prodekanas, jau nekalbant apie aukštesnius universitetinius dignitorius (paklauskite Google, ką reiškia šis žodis:).
Ak, taip, sakysite, kad tam docentui, užuot dirbus tik tą akademinį darbą, dar reikėtų būti įdomiam privačiam sektoriui (kodėl tik privačiam, o štai viešajam – ne, sunku suprasti…net Google nepadėjo:), gauti PAPILDOMĄ mokslinio darbo finansavimą (nes jo biudžetinis mokslinis darbas, net dirbamas A lygiu, nieko vertas), susirasti daugiau doktorantų (kurie nežinia kokiu būdu jam pridėtų prie algos – gal reguliariai dovanas nešdami?:) ir t.t. Arba tiesiog užsiimti korepetitoriavimu (Googgle it!) arba kita visuomenei naudinga veikla (pvz. kursinių darbų rašymu už atlygį). O jei tam neturi laiko arba kažkodėl(?) varžosi, tai tokiam galima paprasčiausiai patarti “paieškoti vidinių rezervų” šeimos biudžete: pradedant dietomis ir (ne)baigiant skrandžio suveržimo operacija:).
Ak, tiesa, poniai, įpratusiai prie to prakeikto nuolankumo (čia filmo pavadinimas, nesivarginkite googlindama:), baisiai drąsu atrodo ne maldauti, o reikalauti – tad ji smalsauja, kaip tai galima būtų padaryti. Atsakau: konkretaus PLANO dar neturiu, bet idėją jau galėjote rasti aname mano poste: sektinas mokytojų pavyzdys. Kurie streikuoja ar netgi tik pagrąsina streikais – ir valdžios bonzoms atsiveria ir akys, ir ausys, ir…kišenės (be kita ko, paimant iš aukštosioms mokykloms skirtų lėšų ir atiduodant mokytojams – buvo prieš keletą metų ir toks perskirstymas, gal negirdėjote?). Beje, streikų irgi yra įvairios formos – apie tai galite rasti Google (tik ne G.vertėjuje!).
2016-01-11 10:34
Audrius, FlFNaujoji personalo vadovė turi gerų minčių, bet ar ji turės pakankamus išteklius? Pavyzdžiui, kasmetiniai pokalbiai kiekvienam fakultetui = keli šimtai valandų darbo. Ar nereikės pagalvoti apie tai, kad personalo darbai, kuriuos tradiciškai suvokiame kaip “kadrų skyriaus” veiklą (priėmimas-alga-atostogos-atleidimas) būtų labiau centralizuoti, o tikrasis žmogiškųjų išteklių darbas – paieška, atranka, įvedimas (kurio tikrai labai trūksta) ir t.t. būtų kiek galima decentralizuoti.
2016-01-12 20:09
Ramunė StankevičienėAudriau,
Mąstote teisingai – dalį veiklų vykdysime “iš centro”, dalį – padaliniuose. Pvz., metinis pokalbis yra pokalbis tarp darbuotojo ir jo tiesioginio vadovo, Personalo direkcijos uždavinys – parengti procedūrą, reikiamus įrankius, visus informuoti bei apmokyti, fiksuoti rezultatus ir pan. Pokalbius ves vadovai. Visose veiklose bus svarbus glaudus centro ir padalinių bendradarbiavimas bei dalijimasis atsakomybe.