Gyvenimas ir pažinimas – šie du svarbūs dalykai minimi antrosios gyvybėms mokslams skirtos konferencijos „Vita Scientia“ pavadinime. Šią savaitę į Jungtinį gyvybės mokslų centrą (JGMC) suvažiavo apie 400 dalyvių iš 12 šalių. Didžiąją dalį sudarė gyvybės mokslų srityse dirbantys lietuviai, buvo ir pranešėjų iš užsienio.

Emigracija kaip teigiamas reiškinys

„Šiuo metu skundžiamasi dėl emigracijos ir į ją žvelgiama neigiamai. Siekiame įtikinti, kad mainai yra natūralūs ir gali būti naudingi. Gyvybės mokslų sektoriuje Lietuva tikrai turi didelį potencialą“, – teigia viena konferencijos organizatorių, VU Biotechnologijos instituto doktorantė Inga Songailienė. Lietuvai tapus ES nare, atsivėrė platesnės mokslininkų judėjimo galimybės. Tuo pasinaudojo nemažai gabių jaunuolių, kurie išvyko studijuoti ar stažuotis į užsienį. Anot I. Songailienės, šis profesionalų, turinčių unikalios patirties, tinklas gali atnešti daug naudos tiek mokslo, tiek verslo sektoriams, skatinti aktyvesnius „protų mainus“.

Po 2014 m. startavusios konferencijos pavyko užmegzti daug naudingų kontaktų, kurie pravertė organizuojant šiųmetį renginį. Jis vyko anglų kalba. Konferencijoje pranešimus skaitė bioinformatikas, Sistemų biologijos departamento vadovas prof. Ole Lundas iš Danijos technikos universiteto, dr. Linas Mažutis, dirbantis Harvardo ir Vilniaus universitetuose, dr. Skirmantas Kriaučionis iš Oksfordo universiteto Ludvigo vėžio tyrimų instituto, dr. Urtė Neniškytė, dirbanti Europos molekulinės biologijos laboratorijoje (EMBL) Monterotonde, Italijoje, doktorantūros studijas Londono imperatoriškajame koledže baigiantis Aurimas Vyšniauskas ir daug kitų jaunųjų tyrėjų.

Gyvybės mokslų padėtis

Dr. S. Kriaučionio vadovaujamos laboratorijos mokslininkai tyrinėja DNR modifikacijas ir jų reikšmę vėžio bei normalių ląstelių funkcijai, A. Vyšniausko tyrimų sritis – klampumo matavimas mažuose mėginiuose, tarkime, ląstelėje arba jos membranoje naudojant fluorescuojančias molekules, o dr. U. Neniškytę domina smegenų brendimas ir molekuliniai mechanizmai, nustatantys, kurios jungtys bręstančiose smegenyse paliekamos, o kurios pašalinamos.

Šie jaunieji mokslininkai tvirtina, kad šiuolaikiniai gyvybės mokslai turi būti tarpdisciplininiai. Dr. U. Neniškytė mano, kad JGMC turėtų skatinti gyvybės mokslų plėtrą Lietuvoje ir didinti mūsų šalies konkurencingumą Europoje bei pasaulyje.

„Italijoje gyvybės mokslų situacija panaši kaip Lietuvoje, gal net ir blogesnė, nes mes turbūt gauname daugiau ES struktūrinių fondų lėšų. Šioje konferencijoje pristačiau EMBL. Lietuva pernai rugsėjį tapo jos nare. Už tai reikėtų dėkoti prof. Virginijui Šikšniui. Šiemet planuojame mūsų šalies mokslininkus supažindinti su šia laboratorija ir jos teikiamomis galimybėmis“, – pasakoja jaunoji tyrėja. Šiuo metu ji siekia gauti finansavimą grįžti į Lietuvą, kad galėtų čia pradėti mokslinę veiklą.

Dr. S. Kriaučionis pasakoja, kad gyvybės mokslų padėtis Jungtinėje Karalystėje nėra bloga, nes ji ES pirmauja pagal investicijas ir dėmesį šiems mokslams. Be to, tiek valstybė, tiek privatūs fondai remia gyvybės mokslų plėtrą.

Galimybės jaunajam mokslininkui

Su kokiais sunkumais susiduria šių dienų jaunasis mokslininkas? Kalbinti pašnekovai skirtingai vertina jaunojo mokslininko padėtį ir perspektyvas. A. Vyšniauskas sako, kad Vakarų pasaulyje daug doktorantų ir podoktorantūros tyrėjų. „Sunkumas tas, kad jeigu esi pastarasis, dirbi terminuotą darbą. Gali būti, kad pasibaigus darbo sutarčiai teks ieškoti kito darbo. Jeigu nori nuolatinio darbo, reiktų įkurti savo laboratoriją. Bet konkurencija labai didelė. Tai pagrindinis minusas. Privalumai: geras finansavimas, gera ir lengvai prieinama mokslinė įranga. Visa tai leidžia augti kaip mokslininkui“, – iš patirties kalba Londono imperatoriškojo koledžo doktorantas.

Dr. U. Neniškytė optimistiškesnė: „Manau, kad viskas gerėja. Šiuo metu turime ERASMUS, ERASMUS+ programas. Studentai gauna pakankamai lėšų, kad būtų nepriklausomi nei nuo tėvų, nei nuo laboratorijų. Doktorantūroje ir podoktorantūros stažuotėse sunku, nes didėja konkurencija, bet galimybių irgi daugėja. Nėra lengva gauti stipendijas ar pozicijas, bet jų yra daug. Į tai visada žiūrėjau kaip į galimybę pasitikrinti: ar esu ten, kur turiu būti? Tai, kad gauni finansavimą, galbūt rodo, kad esi teisingame kelyje.“

Dr. S. Kriaučionis apibendrina: yra per daug studentų, doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų, kad visi jie sėkmingai rastų savo nišas. Todėl apie tai kalbama su organizacijomis, kurios finansuoja mokslą, ieškoma galimybių, kaip baigusiuosius podoktorantūros stažuotes išlaikyti moksle visam laikui. Pasak Oksforde dirbančio tyrėjo, yra puikių mokslininkų, kurie nenori būti laboratorijos vadovais, bet mėgsta dirbti laboratorijoje. Tad reikėtų sukurti finansinę erdvę, kuri leistų juos nuolat įdarbinti, išlaikyti ir suteikti kūrybinę laisvę.

Pašnekovai teigiamai vertina praėjusių metų pabaigoje įsteigtą JGMC, tačiau pabrėžia, kad svarbu ne pastatas, o žmonės: ar galės jie čia kurti laboratorijas, ar gaus finansinę paramą? Todėl reikėtų perspektyviems mokslininkams suteikti finansines galimybes, kad galėtų sugrįžti. Dr. U. Neniškytė teigia, kad „protų sugrįžimą“ stabdo ne tik finansavimo, bet ir vietų stygius. O jų naujiems žmonėms turėtų atsirasti. A. Vyšniauskas naująjį centrą metaforiškai pavadino gera dirva mokslui augti.

Nuotraukų galerija