Mano devizas – nacionalinio mokslo universiteto, turinčio tarptautinio lygio mokslą ir studijas, statuso link.

Užbaigta TSPMI ir Filosofijos fakulteto renovacija, šiemet bus užbaigti IF bei senosios VU bibliotekos kardinalūs remontai. Saulėtekyje įrengti modernūs karjeros bei mokslinės informacijos centrai, studentų Priėmimo komisija, užbaigtas naujosios bibliotekos techninis projektas. Pastarąjį buvo galima įforminti tik patvirtinus naują Saulėtekio detalųjį planą. Šis darbas truko net ketverius metus. Restruktūrizuota centrinė administracija, iš Centrinių rūmų iškeldinti ūkio padaliniai. Baigiamas VU varpinės renovacijos investicinis projektas, Observatorijos kiemelio renovacija, pakeisti beveik visų padalinių ir visų bendrabučių langai, įsigytas 2,4 mln. litų kainavęs superkompiuteris, VU Lazerių tyrimo centras tapo vienas geriausių Europoje, įkurtos viešosios įstaigos „VU leidykla“, „VU TVM“, „Saulėtekio slėnis“. Pastarasis, tikiuosi, yra būsimo studijų, mokslo ir inovacijų integruoto centro užuomazga. VšĮ „Saulėtekio slėnis“ gavo 10,5 mln. ES SF paramą mokslo inkubatoriaus statybai Saulėtekio alėjoje, dar 6 mln. Lt šiam reikalui skyrė Vilniaus miesto savivaldybė. Gauti 6,5 mln. litų iš ES struktūrinių fondų VU botanikos sodo pastatų renovacijai, įsigytos patalpos Šaltinių gatvėje Matematikos ir informatikos fakultetui, nupirkta nemažai transporto priemonių, atnaujinti poilsio namai Palangoje, pagražėjo VU Teatro salė, fakultetai ir kt.

Šie ir daugybė kitų darbų lėmė tai, kad atlikus pirmąjį nepriklausomos Lietuvos universitetų reitingavimą VU pripažintas neabejotinu lyderiu. Dar didesniu mūsų Universiteto pripažinimu laikau tai, kad Vyriausybės sprendimu VU senojo ansamblio maketas reprezentuoja Lietuvą Briuselyje esančiame parke „Mini Europa“. Lietuva – vienintelė valstybė iš ES šalių, kurios simboliu parinktas universitetas. Tačiau tikrai nereikėtu užmigti ant laurų. Daugelis pradėtų darbų ir projektų tęsiami. Laukia dar daug darbų studijų, mokslinės veiklos, infrastruktūros plėtros, personalo skatinimo, Universiteto bendruomenės stiprinimo ir kt. veiklos srityse.

Studijos

Viena rimčiausių visų Lietuvos aukštųjų mokyklų problemų yra studijų kokybė. Ją sąlygoja daug veiksnių, į kuriuos neatsižvelgus problemos neišspręsime. Tai ir studentų kontingento lygis, jų motyvacija studijuoti vieną ar kitą studijų programą, dėstytojų ir jų darbo kokybė bei lojalumas Vilniaus universitetui, materialinė studijų bazė (auditorijų, mokymo laboratorijų, bibliotekų ir skaityklų aprūpinimas modernia įranga ir literatūra), studentų gyvenimo ir poilsio sąlygos, fakultetų ir centrinės administracijos požiūris į studentus, studentų su negalia mokymosi ir gyvenimo sąlygos ir kt. Tačiau nepaprastai svarbu ir pačių studentų požiūris į studijas, rimtas savarankiškas darbas.

VU misija nėra ruošti siauros specializacijos ir akiračio specialistus – jis privalo ugdyti gebančią peržengti specialybės ribas, atsakingą, kritiškai ir analitiškai mąstančią, kūrybingą asmenybę. Universitetas neruošia ir neruoš specialistų konkrečiai darbo vietai, tačiau tai nereiškia, kad peržiūrint studijų programas, jų turinį nereikia remtis socialinių partnerių nuomone, didesnį dėmesį skirti įgūdžių formavimui. Būtent tam ir yra įkurti studijų programų komitetai, kurių veikloje būtinai privalo dalyvauti ir socialiniai partneriai. Būtina labiau internacionalizuoti studijų procesą. „Studijų kokybės gerinimo ir internacionalizavimo krypties tikslas – internacionalizuoti studijų programas ir sukurti gerai funkcionuojančią ir apimančią visą akademinę bendruomenę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, kuri garantuotų veiksmingą vykdomų studijų programų stebėseną, šiuolaikiškų programų rengimą, skatintų modernių dėstymo metodų ir priemonių diegimą, užtikrintų aukščiausios kvalifikacijos specialistų, atitinkančių ekonomikos, kultūros, darbo rinkos poreikius ir tendencijas, rengimą“, – taip rašoma VU Strateginiame plane. Daug kas jau padaryta, tačiau būtini šie darbai:

• toliau tęsti darbus (šiuo metu pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su 13 geriausių Lietuvos gimnazijų), kurie leistų priimti į VU geriausius ir motyvuočiausius abiturientus (studijų mugės Lietuvoje ir užsienyje, susitikimai rajonuose su moksleiviais, pažintiniai ir informaciniai straipsniai spaudos leidiniuose ir kt.); rengti vasaros mokyklas šių ir kitų gimnazijų mokytojams ir gabiausiems moksleiviams. Grįžti prie VU gimnazijos idėjos;
• stambinti nemažai studijų programų, stiprinti tarpdisciplinines studijas, analizuoti vietinės rinkos poreikius bei tarptautines tendencijas steigiant naujas studijų programas. Didinti studijų programų skaičių užsienio kalbomis. Palaipsniui visuose fakultetuose pereiti prie modulinės studijų sistemos. Plėtoti e-mokymą įvairiuose studijų etapuose. Peržiūrėti vakarinių ir neakivaizdinių studijų koncepciją;
• suaktyvinti jungtinių laipsnių bei ECTS diegimo programas;
• reguliariai naudoti studentų apklausas studijų kokybei gerinti; į studijų programos komitetų veiklą studentų atstovus įtraukti ne kaip stebėtojus, o kaip pilnateisius narius; gerokai modernizuoti studijų procesą;
• toliau stiprinti partnerystę su potencialiais darbdaviais tobulinant studijų programas, intensyvinti alumnų draugijų veiklą. Siekti darnos tarp teorinio ir praktinio mokymo bei glaudesnio bendradarbiavimo tarp fakultetų. Inicijuoti socialinius partnerius įsteigti fondą, remiantį gabiausių visų pakopų studentų mokslinę veiklą;
• gerokai išplėsti nenuosekliąsias, nuotolines ir kitas lanksčias studijų formas bei būdus ir tapti specialistų profesinės kompetencijos nenutrūkstamo tobulinimo ir mokymosi visą gyvenimą centru;
• gerinti studijų infrastruktūrą ir studentų gyvenimo bei studentų su negalia studijų sąlygas;
• didinti diferencijuotų studijų santykį (gabiems studentams). Turi dominuoti studijavimas, o ne „žinių kimšimas“ tik per paskaitas;
• užbaigti kurti vidinę studijų kokybės vertinimo ir užtikrinimo sistemą (reguliari savianalizė, jos derinimas su išorinės kokybės vertinimo ciklu). Įsteigti kokybės kontrolės (vadybos) centrą;
• visuose studijų lygiuose siekti glaudesnio studijų ir mokslo ryšio. Įsisąmoninti, kad geros studijos gali būti tik ten, kur aukšto lygio mokslinė veikla. Kitaip virsime mokymo institucija. Šiuo požiūriu ypač svarbi doktorantūra;
• didinti doktorantų skaičių. Priimant į doktorantūrą prioritetą teikti gabiausiems, per doktorantūrą kryptingai ruošti pamainą savo universitetui, taip spendžiant dėstytojų ir mokslo darbuotojų senėjimo problemą. Pasiekti, kad kiekvienas doktorantas nors vieną semestrą galėtų praleisti užsienio universitete. Skirti daugiau Mokslo fondo lėšų tam, kad kiekvienas doktorantas turėtų galimybę bent vieną kartą per doktorantūros laikotarpį pristatyti savo tyrimų rezultatus tarptautinėje konferencijoje. Daugiau doktorantų turėtų atvykti iš užsienio;
• didinti studijų programų bei atskirų kursų skaičių užsienio kalba. Užsienio studentų skaičius, kuris labai svarbus reitinguojant pasaulio universitetus, VU yra nepakankamas. Dalis bakalauro programų galėtų būti siūlomos užsienio studentams, pirmuosius studijų metus dalykus dėstant angliškai ir intensyviai mokant lietuvių kalbos tam, kad nuo antrųjų mokslo metų užsienio studentai galėtų studijuoti su lietuviais;
• suteikti geresnes sąlygas studentams išreikšti savo meninius, sporto gabumus VU kultūros bei sporto centrų kolektyvuose. Stiprinti studentų organizacijas, plėsti jų spektrą. Tenka konstatuoti, kad didelė dalis studentų visuomeniškai pasyvi;
• skatinti dėstytojų kvalifikacijos kėlimą įsisavinant modernius dėstymo metodus. Aptarti privalomų kūrybinių atostogų kas penkeri metai galimybę;
• didinti VU įtaką rengiant Auštojo mokslo įstatymo pataisas.

Mokslinė veikla

Mokslo ir studijų vienovės bei įvairovės sintezė yra pamatiniai visos VU veiklos principai, skatinantys didinti Universiteto mokslo potencialą, siekti tarptautinio, o ypač plėtoti tarpdalykinio pobūdžio tyrimus ir studijas.

VU mokslininkai yra pasiekę reikšmingų mokslo ir eksperimentinės bei socialinės plėtros rezultatų Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje. Fundamentalieji įvairių sričių tyrimai, tarpdalykiniai darbai turi būti tarp svarbiausių VU prioritetų, kurie suteiktų jam mokslo universiteto statusą. Akcentuojant fundamentaliųjų tyrimų reikšmę būtina siekti, kad šie darbai nesibaigtų naujų žinių sukūrimu ir sklaida, o būtų panaudojami. Būtina užtikrinti fundamentaliųjų, taikomųjų tyrimų, studijų ir inovacijų sąveiką. Suprasdami šios sąveikos svarbą mes prieš keletą metų iniciavome studijų, mokslo ir inovacijų integruotų centrų (slėnių) kūrimo idėją. Visiškai neseniai Lietuvos Vyriausybė tokiai idėjai pritarė, paskelbė slėnių vizijų kūrimo konkursą. Mes turime pateikti integruotų centrų vizijas iki rugsėjo 28d.

VU mokslininkai šiuo metu vykdo virš 40 tarptautinių mokslo projektų ir yra 35 ES struktūrinių fondų projektų koordinatoriai. Šie projektai, laboratorinės įrangos atnaujinimo programa sąlygojo, kad kai kurių VU mokymo ir mokslinių laboratorijų įranga yra tarptautinio lygio. Reikia skatinti vidinę komunikaciją, mokslines diskusijas, kurios atskleistų tarpdalykinių tyrimų perspektyvas ir proveržio kryptis. Tai leistų sėkmingiau konkuruoti Lietuvos ir tarptautinėje mokslo erdvėje. Labiau turi būti remiami ieškomojo ir inovacinio pobūdžio projektai. Prasidėjusi ES 7 bendroji programa bei pradėjusi veikti Europos mokslo taryba suteikia mūsų mokslininkams didžiules papildomas galimybes. Svarbu neatsipalaiduoti.

Pagrindiniai darbai mokslinės veiklos srityje:

• visomis pastangomis ir toliau gerinti laboratorijų, katedrų mokslinę bazę. Be ES, Europos mokslo tarybos ir kitų tarptautinių bei Lietuvos fondų konkursinių projektų to nepasieksime. Todėl būtina gerinti mokslininkų konsultavimą projektų rengimo ir administravimo klausimais, pabaigti įgyvendinti projektų kofinansavimo ir lėšų skolinimo jiems sistemą, plėsti informacinį MTEP aprūpinimą, tobulinti mokslinės veiklos rodiklių apskaitos sistemą;
• peržiūrėti VU prioritetines mokslo kryptis, sukurti jų rėmimo programą;
• padidinti konkurso būdu skiriamų moksliniams tyrimams lėšų dalį VU biudžete, tai realizuojant per VU mokslo fondą. Dalį jo panaudoti naujoms mokslinėms idėjoms skatinti;
• labiau išplėtoti tarpdalykinius mokslo tyrimus. Juk dažniausiai mokslų sandūroje gimsta naujausi atradimai. Būtent tokius tyrimus atliekančios mokslininkų grupės galėtų pretenduoti į pavyzdinių mokslo centrų statusą;
• inicijuoti tarpdalykines mokslo programas, kurias vykdant dalyvautų ir VU mokslo institutai. Šis kelias daug prisidėtų prie to, kad VU mokslo institutai labiau integruotųsi į universitetą Konkurencija tarp universitetų neturi kenkti mokslininkų kooperacijai ir koordinacijai mokslinių tyrimų srityje;
• parengti VU pavyzdinių ir kompetencijos centrų nuostatus ir šiuos centrus įforminti. Skirti jiems papildomą finansavimą;
• žymiai padidinti užsakomųjų darbų apimtis. Labiau komercializuoti mokslinės veiklos pasiekimus. Ūkio subjektų poreikių tenkinimui numatyta steigti kompetencijos centrus.
• didinti VU leidžiamų mokslinių žurnalų kokybę ir prestižą. Sukurti objektyvesnę ir humanitarinių bei socialinių mokslų atstovų nediskriminuojančią mokslinės produkcijos vertinimo sistemą;
• mažinti pedagoginius krūvius ypač produktyviai dirbantiems mokslininkams;
• populiarinti savo bei žymiausius pasaulio mokslo laimėjimus visuomenėje. Internetiniame puslapyje turi atsirasti skyrius – kas yra kas Vilniaus universitete;
• tarptautinio bendradarbiavimo fondą panaudoti ir geriausių mokslininkų komandiruotėms į tarptautines konferencijas;
• skatinti mokslininkus, gavusius tarptautines dotacijas, parengusius reikšmingas monografijas bei atspausdinusius mokslinius straipsnius prestižiniuose mokslo žurnaluose. Tam naudoti fakultetų ir centrinės administracijos lėšas.

Infrastruktūros plėtra

Neįmanoma pasiekti ryškių laimėjimų studijose ir mokslinėje veikloje be gerai ir moderniai įrengtų auditorijų, laboratorijų, skaityklų, bibliotekų, praktikų, poilsio ir sporto bazių, padorių gyvenimo sąlygų bendrabučiuose ir kt. Visų Universiteto miestelių, jo pastatų ir teritorijų sutvarkymas, tinkama priežiūra ir apsauga – ne tik neatidėliotina būtinybė, bet ir rentabiliausia investicija, ir tikra tiek Universiteto, tiek viso Vilniaus miesto vizitinė kortelė. Svarbu geografiškai lokalizuoti Universiteto fakultetus keliuose miesteliuose. Tačiau tokia infrastruktūrinė pertvarka, fakultetų perkėlimas iš vienos miesto vietos į kitą nėra savitiksliai dalykai – pirmiausia tai turi padėti geriau įgyvendinti Universiteto misiją. Universiteto padalinių sutelkimas keliuose pagrindiniuose Universiteto miesteliuose turėtų sudaryti fizines prielaidas tolesnei VU padalinių funkcinei pertvarkai. Tai labai brangūs projektai, todėl jie turėtų būti finansuojami iš visų įmanomų finansavimo šaltinių: valstybės investicijų programos, ES struktūrinių fondų, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programos, VU specialiosios programos ir kt. Didžiules viltis dedame į studijų, mokslo ir inovacijų integracinių centrų (slėnių) kūrimą, kuriam neseniai pritarė Lietuvos Vyriausybė ir paskelbė tokių slėnių vizijų pateikimo terminus.

Daugelis problemų kyla iš nepakankamo finansavimo. Tačiau jų neišspręsime vien tik bandydami gauti lėšų iš valstybės. Būtina užtikrinti racionalų esamų išteklių panaudojimą. Esame toli pažengę valdymo decentralizacijos keliu. Tačiau šis kelias neturi vesti į Universiteto „subyrėjimą“ į atskirus nesusijusius padalinius.

Pagrindiniai darbai plečiant infrastruktūrą bei valdant finansus yra šie:

• parengti bent vieno integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) viziją;
• siekiant pagerinti universitetinės, t. y. tarpdisciplininės bendruomenės galimybes, organizuoti Chemijos, Matematikos ir informatikos bei Gamtos mokslų fakultetų perkėlimą į Saulėtekio akademinį miestelį, o Medicinos fakultetą – į Santariškių sveikatos miestelį;
• įtikinti Seimą ir Vyriausybę, kad naujosios bibliotekos (Mokslinės komunikacijos centro) statyba yra ne tik VU strateginis uždavinys, bet ir visos valstybės reikalas;
• užbaigti Istorijos fakulteto renovaciją ir tęsti renovacijos darbus kituose VU senojo ansamblio objektuose (Filologijos fakultetas, senoji biblioteka, varpinė, Observatorijos kiemas ir kt.);
• paruošti Kauno humanitarinio fakulteto kai kurių pastatų Kauno senamiestyje renovacijos investicinį projektą;
• modernizuoti studentų bendrabučius ir kartu su VšĮ „VU būstas“ inicijuoti naujų bendrabučių projektavimo ir statybos darbus;
• pradėti naujos sporto salės Saulėtekyje techninio projekto paruošimą ir, esant galimybei, organizuoti statybos darbus (kartu su VšĮ „VU Tarptautinė verslo mokykla“);
• užbaigti mokslinių konferencijų infrastruktūros sukūrimo darbus Centriniuose rūmuose;
• panaudojant ūkio fondo bei fakultetų lėšas reguliariai gerinti fakultetų infrastruktūrą. Įdiegti pastatų būklės ir užimtumo monitoringo sistemą;
• naudojant ES struktūrinių fondų, valstybinės įrangos atnaujinimo programos ir savas lėšas, atnaujinti studijoms ir moksliniams tyrimams skirtas laboratorijas, sporto ir poilsio bazes;
• užtikrinti, kad VU padaliniai aktyviai siūlytų ir teiktų mokamas paslaugas;
• toliau žengti decentralizacijos keliu perduodant vis didesnę atsakomybę už finansų valdymą kamieninių padalinių lygmeniui. Sukurti aiškias ir lanksčias finansinių išteklių VU viduje paskirstymo taisykles;
• numatyti VU biudžete fondą, skirtą naujoms iniciatyvoms, inovacijoms ir laikiniems projektams finansuoti;
• VU Skaičiavimo centrą transformuoti į žymiai daugiau funkcijų atliekančią informacinių technologijų tarnybą.

VU bendruomenės stiprinimas

VU atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad trūksta komunikacijos mūsų bendruomenėje. Labai svarbu, kad informacija apie Universiteto veiklą pasiektų visą Universiteto bendruomenę ir jo aplinką. VU vykstantys bendruomeniniai renginiai turėtų būti skirti ne uždaram asmenų ratui, o apimti kuo platesnius Universiteto bendruomenės sluoksnius, kuo daugiau studentų. Reikėtų siekti, kad bent kartą per metus vyktų tokie Universiteto masto renginiai. Būtina, kad kiekvienas bendruomenės narys gerai žinotų Universiteto tikslus ir prisidėtų prie jų įgyvendinimo. Tik būdami vienminčiai galėsime įveikti visus sunkumus. Būtina įsisąmoninti, kad centrinės ir fakultetų administracijos darbuotojai, dėstytojai ir studentai yra lygiateisiai didžiulės VU bendruomenės nariai. Todėl kai kurių kolegų didybės manija ar puikybės sindromas yra netoleruotini. Reikės inicijuoti darbuotojų akademinės ir kitokios karjeros siekimo bei lojalumo VU sistemos sukūrimą.

Dėkoju Ekonomikos, Fizikos, Gamtos mokslų, Kauno humanitarinio, Komunikacijos, Medicinos ir Teisės fakultetų taryboms, iškėlusioms mane kandidatu Vilniaus universiteto rektoriaus pareigoms.