„Pirmininkauti tokiam renginiui buvo malonumas”, – sako Vilniaus universiteto ketvirto kurso ekonomikos studentė Audinga Besusparytė, pirmininkavusi pirmajame Europos jaunimo suvažiavime – daugiau nei 200 jaunimo atstovų iš visų Europos Sąjungos šalių.

Europos jaunimo suvažiavimas, skirtas Romos sutarčių 50-mečiui pažymėti ir Europos ateities klausimams aptarti, kovo 24-25 dienomis vyko Romoje. Suvažiavime buvo sudaryta ir paskelbta deklaracija, atspindinti jaunimo nuomonę apie Europos ateitį. A. Besusparytės nuomone, jaunimas yra labai didelė ir stipri grupė Europoje. Suteikti daugiau galių Europos parlamentui, sukurti vieningą ES užsienio ir saugumo politiką, neformalų mokymąsi prilyginti formaliam – tai tik keletas Europos jaunimo pasiūlymų. Europos Parlamentas pažadėjo deklaraciją įtraukti į savo dienotvarkę. „Manau, kad Europos Sąjungai reikia stiprinti ekonomiką, nes tada būsime stipresni ir politiškai. Tik turėdami bendrą užsienio politiką, galėsime išspręsti energetikos problemas”, – dėstė A. Besusparytė.

Pabendravusi su aukščiausio lygio Europos Sąjungos vadovais, VU studentė sako esanti rami dėl Europos ateities – ji patikimose rankose. „Su politikais pabendravau neformaliai ir jie mane sužavėjo. Tai labai kompetentingi ir turintys didelę patirtį žmonės, užsidegę ES idėja ir tuo, ką daro”, – pasakoja studentė.

Debatų konkursų čempionė

Šiuo metu Ekonomikos fakulteto studentė dirba verslo konsultacijų įmonėje, o seniau aktyviai dalyvavo Europos moksleivių sąjungos ir Europos jaunimo forumo veikloje. Pastaroji organizacija ją delegavo į Europos jaunimo suvažiavimą. Iš Panevėžio kilusi A. Besusparytė yra dirbusi Europos Tarybos jaunimo direktorato patariamojoje taryboje, kur padėjo organizuoti tarptautines konferencijas.

Europos moksleivių sąjungai vadovauja daugiausia studentai, o A. Besusparytė, būdama pirmame kurse, buvo jauniausia iš sąjungos vadovų. Paklausta, kodėl moksleiviams vadovauja ne moksleiviai, o studentai, A. Besusparytė atsakė, kad vadovauti tokiai organizacijai yra labai sunku, reikia prisiimti daug atsakomybės, gerai išmanyti finansus, tvarkyti organizacijos apskaitą, organizuoti renginius, kurių biudžetai yra labai dideli. „Turi būti pilnametis, kad galėtum tai daryti”, – paaiškino studentė.

Šiemet bakalauro studijas Ekonomikos fakultete baigianti A. Besusparytė yra Baltijos šalių debatų konkursų čempionė. Daugelyje nacionalinių ir tarptautinių debatų dalyvavusi mergina pasakoja, kad debatai padeda plėsti akiratį, tobulinti loginį mąstymą: „Debatai priverčia labai konstruktyviai mąstyti, išmokti sutelkti mintis ir jas raiškiai išdėstyti. Turi labai daug žinoti, antraip per debatų turnyrą neturėsi ką pasakyti.” Ekonomikos studentei per debatus labiausiai patinka diskutuoti ekonominėmis temomis.

Laura Gintalaitė