-
Lietuvos žydų studentų sąjungos pirmininkė Amit Belaitė. Asmeninio albumo nuotrauka
„Kuo tu labiau užsiėmęs, tuo daugiau spėji padaryti“, – tokia filosofija savo gyvenimą grindžia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentė Amit Belaitė. Visuomenės sveikatą studijuojanti mergina, už savo veiklą „Beigelių krautuvėlės“ įvertinta tolerancijos apdovanojimu, aktyviai darbuojasi žydų kultūros sklaidos srityje. Šiuo metu A. Belaitė vadovauja Lietuvos žydų studentų sąjungai, vasarą ji buvo išrinkta Europos žydų studentų sąjungos viceprezidente ir valdybos nare.
Kiekvienam pagal interesus
A. Belaitės atstovaujama organizacija veikia po Lietuvos žydų bendruomenės stogu. Anot jos, studentų sąjungos siūlomas veiklų spektras itin platus, nereikėtų jos įsivaizduoti kaip tik religinės ar tik kultūrinės institucijos.
„Minime religines žydiškas šventes, lankome kultūrinius renginius, mėginame sužinoti daugiau apie savo istoriją. Pavyzdžiui, organizavome Purimo šventės vakarėlį. Tai tarsi žydų Helovinas: visi persirengia įvairiais kostiumais, dovanoja mishloach manot – ryšulėlius su įvairiais skanėstais savo artimiesiems, draugams ir tiems, kuriems gyvenime mažiau pasisekė. Per Pesach šventę prisimename išėjimą iš Egipto vergijos. Rengiame protmūšius, susitikimus su įvairiais svečiais iš užsienio, filmų peržiūras, ekskursijas į muziejų ir t. t.“, – pasakoja studentė.
A. Belaitė pabrėžia ir patriotiškumo svarbą. 25-osioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms pažymėti ji inicijavo akciją, kurios metu litvakų jaunimas buvo skatinamas fotografijose išreikšti savo meilę Lietuvai. Nuotraukomis dalytasi socialiniuose tinkluose.
Kartu su Talina Nechamkina ir Rima Kazlauskaite iš Žydų kultūros ir informacijos centro ji organizavo du pasivaikščiojimus po žydiškąjį Vilnių. Įsimintinų žydų kultūros objektų lankymas, anot studentės, leido priminti, kad Lietuvoje su jos tautiečiais sietinas ne tik Holokaustas. „Akcentuojamas šis baisus įvykis, tačiau pamirštama, kas buvo prieš tai. Paveldas tikrai didelis. Pavyzdžiui, ar daug kas žino, kad Vilniuje gyveno žydų literatūros klasikas Mošė Kulbakas, Romainas Gary, Abraomas Suckeveris ir kiti?“ – pasakoja A. Belaitė. Pasak jos, į pasivaikščiojimus susirinko itin daug ne žydų kilmės žmonių.
Žydiškumo esmė
Profesorius Leonidas Donskis savo esė rašė, kad litvakai laiko save lietuviais pagal senovinę žydų tapatybės formulę, leidžiančią išlikti Toros ir atminties žydu bet kurioje pasaulio vietoje, kartu būnant ir kultūros, kurioje gyvenama, dalimi. „Save tapatinu su Lietuva. Mano seneliai ir tėvai gimė čia, jie ir aš kalbame lietuviškai. Tačiau taip pat kultūriškai ir tradiciškai esu žydė“, – savo identitetą apibrėžia A. Belaitė.
Kartais atrodo, kad apibūdinti, kas sudaro žydiškąją tapatybę, labai nesunku. Paprastai daroma prielaida, kad žydas – žmogus, išpažįstantis judaizmą. Deja, viskas ne taip paprasta. „Kas svarbiausia būnant žydu, kiekvienas atsakytų savaip. Vienas duos ranką nukirsti, kad tai – religija, kitam – žydiškosios tradicijos. Štai amerikiečių rašytoja Ellen Cassedy tvirtina, kad jai žydiškumas siejasi su jidiš, nes ta kalba šnekėjo jos mama, kilusi iš Lietuvos. Kažkam būti žydu reiškia gyventi Izraelyje. Yra daug skirtingų perspektyvų, kuri teisingiausia, niekas negali pasakyti, nes kiekvienam tai labai intymu ir individualu“, – mano studentė.
Dar ne taip seniai Lietuva, ypač Vilnius, laikytas Rytų ir Centrinės Europos žydų kultūros ir jidiš kalbos centru. Daug metų mūsų šalyje nebegyvenantys žydai, pasak A. Belaitės, vis dar jaučia sentimentus savo ir protėvių tėvynei. Ji prisimena, kaip su draugais prisidėjo prie iniciatyvos ir tvarkė senąsias Žaslių žydų kapines. Nuotraukos buvo paskelbtos Lietuvos žydų studentų sąjungos „Facebook“ paskyroje. Vienas A. Belaitės bičiulis, Pasaulio žydų studentų sąjungos vykdantysis direktorius Yos Tarshish, šiuo metu gyvenantis Izraelyje, žinojo, kad jo giminės kilę iš Žaslių. Paprašęs daugiau fotografijų, jose rado savo prosenelių antkapius.
„Jis niekada nebuvo Lietuvoje, bet nori atvykti, nori pažinti. Tokių žmonių, besiilginčių šalies, į kurią jie net kojos nėra įkėlę, yra labai daug. Būtent žydiškoji Vilniaus ir Lietuvos dalis gali padėti pritraukti ilgą laiką diasporoje gyvenusius litvakus. Reikėtų skirti daugiau dėmesio žydiškosios Lietuvos istorijos atminimo įamžinimui. Jei turi Varšuva, kodėl negali ir Vilnius turėti modernaus žydų muziejaus?“ – retoriškai klausia studentė.
Komentarų: 2
2015-10-22 11:38
loraManau, kad straipsnio pavadinimas nevykes, is tiesu kaip tik siandien ta tema kalbejau su izraelitais, jie tik patvirtino, kad zydas yra neatsiajamas nuo judaizmo religijos, zydas -reiksia tiesiogiai judaismo tradiciju ispazinejas. Siuo metu daug zydu Izraelyje nesilaiko taip stipriai tradiciju, kaip ortodoksai zydai. Taciau pats zodis “zydas” is tiesu tiesiogiai sietinas tik su religija.
2017-02-12 15:32
arvydas damijonaitisLietuvos Respublikos Teisėjų tarybai,
Teisėjų asociacijos valdybai,
Apylinkių teismų teisėjų sąjungai,
Nacionalinei teismų administracijai,
Lietuvos žydų bendruomenės valdybai,
KREIPIMASIS
Vilnius,2016-12-31
.
DĖL LIETUVOS ISTORINĖS ATMINTIES NAIKINIMO – tremtiniui iškelta byla dėl išsakytų istorinių faktų apie žydų tautybės nacių kolaborantus.
Panevėžio savivaldybėje sau naudos siekianti Panevėžio žydų bendruomenė, „pirmininkas“ ,ne Lietuvos pilietis Gena Kofman, iškėlė baudžiamąją byla Lietuvos tremtiniui Raimondui Pankevičiui, kuris miesto tarybos oponentams, žydų bendruomenei, argumentuotai pateikė visam pasauliui žinomus faktus apie pačių žydų kolaboravimą su naciais žeminant ir žudant žydus. Kovai su oponentais Panevėžio miesto taryboje, Gena Kofman naudoja šmeižtą – kaltinimus “holokausto neigimu“. Dalyvavau paskutiniame Panevėžio apylinkės minėtos bylos teismo posėdyje. Absurdiškus Genos Kofman kaltinimus paneigia plačiai žinomi faktai apie atskirų žydų sisteminį kolaboravimą su naciais, kuriuos čia pateikiu.
I. 1.Isaiaho Trunko Knyga “Žydų taryba. Žydų tarybos Rytų Europoje pagal nacių okupacijos “(Judenratas. Žydų Council Rytų Europoje nacių okupacijos METAIS”), 663 p. pvz. (528 “Žydų Tarybų ir geto Policijos Opozicija”, p. – 547), “Pasipriešinimas žydų tarybų ir geto policija” – Knygos skyriai “Getas Policija” (527 473 psl.) ir “pokario Tyrimų, vertinančių Nariai tarybos ir geto policija “(” Po Karo įvykę Žydų Tarybų ir getų policijos Teismai “, 548 psl – 569).. Siu skyrių pavadinimai iškalbingai byloja Apie Žydų Tarybų narių ir policininkų kolaboravimą su naciais. Beje, teisiami ir konclageriuose kapais (prižiūrėtojais; kapais skirdavo kriminalinius nusikaltėlius, įkalintus svetimšalių legionų narius, žydus, politinius kalinius) ar vyresniaisiais kapais dirbę žydai. Kai kuriems policininkams ir judenratų nariams rengiami tik Garbės Teismai. Knygoje gausu pavyzdžių apie getuose ir koncentracijos stovyklose policininkais dirbusių žydų žiaurumą, jų vykdomas mirties bausmes. Remiantis gausiais šaltiniais rašoma apie judenratus, apie ivairius gyvenimo getuose aspektus – ekonominį, socialinį, kultūrinį. Mums, lietuviams, įdomūs puslapiai apie gyvenimą Vilniaus, Kauno, Šiaulių getuose. Pabrėžiama, kad Vilniaus geto Policijos viršininkas Jokūbas Gensas daug kartų dalyvavo atrenkant žydus Į Panerius (422 psl.). Kartu su keliais policininkais 1942 m. Spalio mėn. Ašmenoje jis atrinko 406 žydus, juos kartu su ypatingųjų būrių vyrais atrinktuosius sušaudė;
2.Chaim Lazar. DESTRUCTION and RESISTANCE{Naikinimas ir pasipriešinimas},New York,1985,p.44-46. Aprašyti faktai kaip žydų policininkai ieškodavo pasislėpusius žydus .Pavyzdžiui, 1943m.rugsėjo 1-ąją Vilniaus gete “ žydų policininkai iš rūsio po namu ištraukė pasislėpusias 8 žydes, vaikus, senukus. Vaikinai ir merginos priešinosi“. Išvežimui į darbus ar pasmerktus sušaudymui sąrašus sudarydavo policijos arba judenrato (žydų taryba) nariai. Žydų taryba ir žydų policija atrinkdavo „mirties kandidatus“. „Miriam Ganionska (žydų policininkė): Viską atlikome patys .Atrinkome žmones taip ,kaip buvo nurodžiusi žydų taryba .Subūrę žmones aikštėje ,nuėjome ieškoti tų ,kurie buvo pasilėpę namuose. Prie aikštės privažiavo mašinos, visus sulaipinome ir išlydėjome .Toliau Miriam pasakojo, kad žydų policija prisiplėšė žydų turto ir brangenybių. Kalbėdama ji iš kišenės ištraukė nedidelį maišelį, pilną aukso ir perlų ir ,padėjusi ant stalo ,tarė: „Grįždama atgal įstengiau nugvelbti iš jų šį maišelį“;
3.Avraham Tory. Kauno getas:diena po dienos.,Herman Kruk.Atsiminimai – apie Kauno, Švenčionių, Salų ,Mikoliškių ,Ašmenos žydų likimą, kuriuos atrinkdavo ir lydėdavo į egzekucijos vietą žydų policininkai – nacių kolaborantai;
4.Ryškausiai apie pačių žydų dalyvavimą žydų žudyme patvirtina Lietuvos valstybiniame archyve saugomas pačių žydų sovietmečio okupacijos metu sudarytas Vilniaus geto policininkų žydų, kolaboravusių su naciais sąrašas. Jame rasite žydų policininkus pavardes, kuriuos sušaudė patys žydai, ar kurie buvo sovietinių teismų nuteisti mirties bausme už kolaboravimą su naciais.
II. Svarbūs istorinės atminties atkūrimo procesai vyksta visoje posovietinėje erdvėje – klastingi okupacijos reliktai kofmanai bejėgiai sustabdyti šiuos procesus. Pavyzdžiui, “Radio SVOBODA“,“ 2016 Metų žmogumi“ paskelbė rusą DENIS KARAGODIN ,kuris pradėjo labai svarbų jo senelio nužudymo proceso teisinį tyrimą. Jo senelis STEPAN KARAGODIN buvo nužudytas 1937 metais, masinių žudynių sovietų Rusijoje laikotarpiu. Tuo metu Kremliuje „darbavosi“ žydų tautybės (apie 80 procentų) komisarai – žudikai. DENISO KARAGODINO tyrimas Rusijoje šiuo metu susiduria su sistemos, pastangomis nuslėpti masinį žmonių žudymo procesą 1937 metais. Kodėl jie žudė? Kremliaus valdomi masinių žudymų organizatoriai ir vykdytojai žinojo tas priežastis – apie 40 milijonų Rusijos gyventojų jau turi daugiau negu 25 procentus žydiško kraujo. „Radio SVOBODA“, suteikdami „metų žmogaus“ titulą rusui DENISUI KARAGODINUI, akcentavo, kad atkakliai narpliodamas senelio nužudymo istoriją, aktyviai padeda atkurti sunaikintą to lemtingo laikotarpio rusų tautos istorinę atmintį.
Panevėžio žydų bendruomenė šmeižto byloje prieš tremtinį, pažeidžia Raimondo Pankevičiaus žmogaus teises – Lietuvos visuomenė turi teisę atkurti okupacijos metu sunaikintą istorinę atmintį. Klastingai pasitelkdami menamą antisemitizmą, kofmanai tam bando pasipriešinti, siekdami teismuose užčiaupti tremtiniui burną. Kaltinimai „antisemitizmu”, “holokausto neigimu“ (G.Kofman), tikslu nutylėti žydų tautybės nacių-sovietų kolaborantų nusikaltimus, yra LR baudžiamosios teisės objektas. Lietuvių tautos genocido, masinių žudymų neigimas yra toks pats nusikaltimas kaip ir holokausto neigimas. Masiniai Lietuvos gyventojų „trėmimai“ – klastingas genocido, masinių žudymų vykdymo būdas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis.