Rugsėjo pradžioje Filologijos fakultete startavo trečioji Klasikų akademija, skirta 10–12 klasių moksleiviams. Trečius metus Klasikų asociacijos kartu su Filologijos fakultetu organizuojama akademija įtraukta ir į Vilniaus universiteto mokymosi visą gyvenimą (MVG) programas.

Akademijos idėja gimė keliems Vilniaus universiteto klasikinės filologijos studentams, Klasikų asociacijos nariams: filosofui, dabar Kembridžo universiteto doktorantui Viliui Bartninkui, magistrantei Gendvilei Svirskaitei, absolventams Tomui Rikliui, Gyčiui Matuliūkščiui. Klasikų akademijos tikslas – sudominti moksleivius antikos kultūra, atskleisti jos vertę, išmokyti į žinomus dalykus žvelgti giliau. „Pastaraisiais metais antikos kursas mokykloje buvo siaurinamas, galiausiai visai sumažėjo. Moksleiviai žino tik svarbiausius faktus apie senovės Graikiją ir Romą, bet neturi giluminio supratimo apie visai Vakarų pasaulio civilizacijai pamatus padėjusią kultūrą“, – teigia akademijos sumanytojai.

„Pirmaisiais metais Klasikų akademijoje užsiregistravo 30 moksleivių, antraisiais metais sulaukėme beveik 40 moksleivių, o šiemet registravosi daugiau nei 50 dalyvių, tad registraciją teko stabdyti anksčiau, nei buvo planuota. Nemanėme, kad vasarą paskelbus registraciją taip greitai pasklis žinia tarp dar atostogaujančių moksleivių“, – patirtimi dalijosi Klasikų akademijos koordinatorė, klasikinės filologijos magistrantė Gendvilė. Kasmet organizatoriai ieško naujų spalvų. Anot Klasikų akademijos sumanytojų, labai sunku per aštuonias paskaitas pateikti kuo daugiau žinių apie antikos pasaulį, bet nemažai moksleivių juo susidomi. Tikimasi, kad dalis jų pasirinks klasikinę filologiją (beje, taip neretai ir įvyksta). „Per užsiėmimus stengiamės parodyti, kiek daug įdomaus ir aktualaus galima rasti antikoje. Kartu ir patys mokomės, kiekvienais metais pergalvojam programą, kad būtų kuo nuoseklesnė ir suprantamesnė moksleiviams, neturintiems antikinės kultūros žinių“, – pasakoja Gendvilė.

Po pirmosios Klasikų akademijos, vykusios 2014 m. sausį, klasikinės filologijos studijas pasirinko du ją lankę moksleiviai. Tuometinė abiturientė, o dabar jau antro kurso klasikinės filologijos studentė Monika Stasytytė sakė: „Šiomis dienomis dažnai girdime, kad antika neįdomi ir visai neaktuali, tačiau Klasikų akademija atskleidė antikos pasaulio įdomybes ir subtilybes, parodė, kad antikos atspindžiai mus lydi iki dabar. Po akademijos tapau kritiškesnė, pasikeitė mano skaitymo maniera, gilinimasis į tekstą, jo supratimas ir vertinimas.“ Kita pirmosios Klasikų akademijos dalyvė, šiais metais žurnalistikos studijas pasirinkusi Justė Razbadauskytė dalijosi įspūdžiais: „Turiu pripažinti – paaugliai nekenčia to, kas sena, ir to, kas vyksta penktadieniais po pamokų. Tikriausiai todėl į Klasikų akademiją atvykome būriu, o paliekame vos keli, tačiau tie, kurie liko iki galo, esame tikri – buvo verta ir be galo prasminga.“

Šiemet į Klasikų akademiją grįžta ir penki praėjusių metų klausytojai, dabar jau abiturientai Paulina Bradūnaitė, Gabija Kučinskaitė, Simonas Baliukonis, Tautvydas Skrolis ir Tomas Vitas. Jie, besiruošdami abitūros egzaminams, dar spėja aplankyti ir klasikus. „Klasikų akademijoje gauni tai, ko labiausiai trūksta įprastoje švietimo įstaigoje. Visų pirma, šios paskaitos užlopo milžinišką skylę, paliktą mokyklų programoje, kai apie senovės istoriją, literatūrą bei filosofiją beveik nekalbama, nors tai yra civilizacijos pamatas. Tačiau grįžtu į Klasikų akademiją ne vien dėl to. Grįžtu dėl organizatorių, kurie čia mus sutinka – savanorystės principu dalyvaujantys (o kartais net ir pusę pasaulio perskrendantys) studentai ir dėstytojai, kurie, užsidegę entuziazmu ir meile graikų ir romėnų pasauliui, nepalieka nė vieno iš mūsų abejingo“, – sakė Gabija.

Jai pritarė ir Tomas: „Praėjusių metų Klasikų akademijos paskaitų ir seminarų metu į antikos filosofiją pažvelgiau nauju kampu – kaip į aktualų ir kasdieniame gyvenime praverčiantį mokslą. Po kelių mėnesių pažintinio antikos kurso supratau, kad su šiomis studijomis „draugausiu“ dar daug metų.“

„Jau antrus metus einu į Klasikų akademiją. Kodėl? Nes manau, kad tai yra puikus būdas pažinti literatūros, filosofijos ir meno šaknis, padėti tvirtus pamatus tolesniam šių dalykų nagrinėjimui. Įdomi programa ir jaunatviški dėstytojai viską paverčia maloniu procesu, tad ir žinios į galvą lenda net vėlyvais penktadienio vakarais“, – antrąją akademiją prisiminė Paulina. „Patekęs į antrąją Klasikų akademiją labai nerimavau, nes apie antiką buvau tik girdėjęs iš lietuvių kalbos pamokų, tačiau labai nedaug. Galvojau, kad suprasti antikinius kūrinius ir juos analizuoti gali tik žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Per visas paskaitas bei seminarus supratau, kad filosofijos pasaulis yra kur kas platesnis, nei įsivaizdavau: teko „nukeliauti“ į senąją Graikiją, pabūti teatre, pasijuokti iš naivios Aischilo žūties istorijos, tačiau kone didžiausią įspūdį paliko paskutinės Viliaus paskaitos apie Platono „Valstybę“. Tiesą sakant, po jų dar ilgai negalėjau atsigauti: tiek faktų, paslėptų minčių, užkoduotų žinučių skaitytojui, bandymai pritaikyti Platono idėjas šiandienai, diskusijos apie tai, kas atrodo neįmanoma, ir viskas per dvi dienas. Visa tai mane paskatino grįžti į jaukias Vilniaus universiteto erdves ir šaltais rudens bei žiemos vakarais su puodeliu arbatos bei užrašų knygute nusikelti prieš porą tūkstančių metų ir drauge su dėstančiais studentais nagrinėti kvapą gniaužiančius, kartais labai juokingus, o kartais ir graudžius bei pamokančius antikos pasaulio kūrinius“, – gražių žodžių negailėjo Tautvydas.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet Klasikų akademijoje paskaitas skaitys doc. Vytautas Ališauskas, doc. Audronė Kučinskienė, gausus būrys studentų, jau atradusių ar dar beieškančių savo tyrinėjimų srities, tarp jų ketvirto kurso studentė, Klasikų teatro trupės vadovė Emilija Ignatavičiūtė. Studijas baigę Matas Grubliauskas ir Tomas Riklius mielai sutinka grįžti į savo Alma Mater ir pasidalyti patirtimi bei žiniomis. Šiųmetėje Klasikų akademijoje paskaitas skaitys ir dr. Mantas Adomėnas, ir LDK lotyniškąją raštiją tyrinėjanti magistrantė Eleonora Buožytė, antrakursė Monika Stasytytė. Seminarus ves Kembridžo universiteto doktorantas Vilius Bartninkas: dalyvių laukia ne tik Platono dialogų studijos, bet ir platesnė pažintis su antikos filosofijos raida bei įtaka. Anot Viliaus, tai ne tik kultūriškai praturtina, bet ir lavina kritinį mąstymą bei kūrybingumą. „Graikų filosofija yra vienas Europos kultūrinių pamatų, be kurio neįmanoma įsivaizduoti tikro išsilavinimo Vakaruose. Lietuviškose mokyklose tam skiriama menkai dėmesio, todėl tikiu, kad būtina mūsų moksleiviams suteikti galimybę pažinti filosofijos ištakas. Tai – įdomi intelektinė kelionė, kurios metu aptardami Herakleito idėjas, Sokrato teiginius, Platono mąstymo modelius moksleiviai išmoksta patys įžvelgti argumentų pagrindą ir struktūrą, diskutuoti apie tai ir formuluoti savo poziciją“, – teigia Vilius.