Nurimus diplomų teikimo šurmuliui, aukštųjų mokyklų absolventai ima intensyviau ieškoti darbo. Šias paieškas gali palengvinti VU Ekonomikos fakulteto absolvento Vytenio Pakėno sukurtas darbo paieškos portalas „JobRely“. Tai platforma, kurioje vartotojas ras darbo pasiūlymų, galės rekomenduoti draugą ir gaus už tai atlygį, o įmonės lengviau pasieks potencialius kandidatus, neskaitančius įprastų darbo skelbimų. Apie tai kalbamės su šios iniciatyvos autoriumi V. Pakėnu.

Kaip kilo mintis įkurti darbuotojų paieškos portalą „JobRely“?

Nuo 12 metų gyvenu elektroninėje erdvėje. Teko programuoti, užsiimti projektų vadyba, bendrauti su įvairiais žmonėmis. Sutapimas, kad per IT bumą kitos aplinkos žmonės – darbdaviai, žmogiškųjų išteklių vadovai – pradėjo prašyti rekomenduoti kolegas, draugus. Supratau, kad už darbdavius atkreipiu potencialių kandidatų dėmesį, tad man už tai turi būti sumokėta. Taip pradėjau gilintis į problemą, kurios sprendimas pavirto svetaine „JobRely“.

Suvokiau, kad be komandos net idėjos neišgryninsiu, jau nekalbant apie jos realizavimą. Žinojau, su kokiomis patirtimis man reikia žmonių. Taip suformavau pradinę komandą, iš kurios šiuo metu faktiškai likau vienas. Dabartinė komanda, matyt, nebūtų atsiradusi be pirminių palaikytojų. Nors keletas komandos narių nutolo, tačiau vis dar simboliškai skiria laiko mūsų „kūdikiui“.

Kaip viskas vyko? Kokie iššūkiai laukė?

Kaip ir daugelyje pradedamų verslų, viskas vyko itin greit ir gaivališkai. Iš to ir kilo pirmosios problemos. Viena pagrindinių – finansavimo pritraukimo rūpestis mus išblaškė, tad praradome daug vertingo laiko bei komandos narių energijos. Pirmoji klaida buvo visos komandos šokinėjimas pagal gaunamus paklausimus. Tai beveik visiškai sustabdė produkto vystymą. Priėmėme sprendimą viską daryti patiems ir savomis lėšomis. Tai leido judėti greičiau ir efektyviau. Taip pat iškristalizavome esminius veiksmus, kuriuos turėjome atlikti.

Tolesni iššūkiai, su kuriais ir dabar tebekovojame, susiję su plėtra, vartotojų pritraukimu ir išlaikymu, paties modelio išaiškinimu. Nesame Nigerijos sukčiai, pinigus siūlo įmonės, ieškančios specialistų, tačiau nepasitikėjimas „lengvais pinigais“ vis dar itin didelis. Kuriame trišalę vertę – vertę kandidatui, sužinančiam apie karjeros galimybes, kurių įprastai nežinotų, vertę vartotojams (piniginį atlygį, moralinę kompensaciją už pagalbą draugui) ir vertę įmonėms, pasiekiančioms potencialius darbuotojus, kurie įprastų darbo skelbimų neskaito.

Kuo „JobRely“ skiriasi nuo panašių darbo paieškai skirtų portalų?

Dėmesys darbuotojų, o ne darbo paieškai mus iškart pozicionuoja skirtingai. Mes padidiname potencialių darbuotojų auditoriją pasiekdami ne tik aktyviai darbo ieškančius žmones, bet ir tokius, kurie neskaito įprastų darbo skelbimų. Įmonių siūlomi apdovanojimai už rekomendacijas yra vienas iš katalizatorių, skatinančių skelbimų sklaidą. Kita, dažniausiai nematoma duomenų analizės dalis leidžia padėti vartotojui rasti ir rekomenduoti žmones savo rate, kurie jau pribrendo pokyčiams.

Galbūt kurdamas šį portalą pritaikėte VU Ekonomikos, Matematikos ir informatikos fakultetuose įgytas žinias?

Studijos šiuose fakultetuose greta patirties nevyriausybinėje organizacijoje padėjo susiformuoti savitai pasaulėžiūrai, kurią lydi šūkis „viskas paties rankose“. Natūralu, kad vieni studijų dalykai dažniau taikomi nei kiti, teorinė patirtis kombinuojama su turima praktika. Bendrieji dalykai, plečiantys pasaulėžiūrą, padėjo. Nors nebuvau pavyzdingiausias studentas, tačiau stengiausi mokytis to, kas man įdomu. Tai privesdavo prie diskusijų su dėstytojais, kurios dažnai praplėsdavo akiratį.

Atminty išliko kai kurie dėstytojai, kuriuos iki šiol gerbiu, taip pat vadybos teorijos, algoritmai, bendrieji Ekonominės informatikos katedros vedėjo profesoriaus Rimvydo Skyriaus dėstyti dalykai. Dažnai pas mus nuvertinamas generalizmas, tačiau tik dėl jo galima susidaryti platesnį vaizdą ir jau paskui dėmesį telkti į tai, kas svarbiausia.

Jūsų išsakytos mintys leidžia daryti prielaidą, kad esminis „JobRely“ principas yra būsimų darbuotojų rekomendacijos, už kurias mokamas piniginis atlygis. Ar pasiteisino toks principas? Ar aktyviai rekomenduojama?

Rekomendacijų už atlygį principas yra senas ir pasiteisinęs ne vienoje tarptautinėje įmonėje. Mūsų naujas požiūris į tai, kad rekomenduoti gali bet kas, duoda vaisių – rekomendacijų skaičius auga kartais (lyginant mėnesius ir ketvirčius). Įmonės džiaugiasi didesne kandidatų pasiūla, o susimokėti už sėkmingą rekomendaciją nesispyrioja. Taigi nauda trišalė – tiek įmonei, gavusiai tinkamą kandidatą, tiek pastarajam, radusiam geresnę darbovietę, ir pačiam rekomenduotojui.

Kodėl įmonė, ieškanti darbuotojų, arba žmogus, ieškantis darbo, turėtų į paieškos laukelį vesti „JobRely“ adresą?

Įmonė, nerandanti darbuotojų įprastais kanalais, turi „medžioti“ kandidatus. „Medžioklė“ kartu su minios pagalba yra efektyvesnė nei socialinių tinklų analizė. Darbo ieškantis žmogus nėra mūsų tikslinis vartotojas, tačiau jis gali su pirmąja alga gauti priedą – įmonės siūlytą sumą už rekomendaciją, nors ir rekomendavo pats save. Tikslinis vartotojas – rekomenduotojas – pas mus ateiti turėtų dėl noro pagelbėti draugui ar kolegai, galinčiam pasiekti daugiau, noro gauti papildomą finansinį atlygį ir bendros darbdavių kultūros gerinimo. Darbuotojų mobilumas nėra baisus. Baisiau yra užsistovėjęs vanduo, kuriame pradeda veistis dumbliai. Jie užstoja šviesą ir neleidžia tobulėti.