Vilniaus universiteto muziejus vasarą kviečia apsilankyti dviejose parodose, surengtose Šv. Jonų bažnyčioje. Senosios zakristijos patalpoje atidaryta ekspozicija „Įdomioji Vilniaus universiteto istorija“. Šv. Onos koplyčioje pristatomi eksponatai atskleidžia glaudų VU bendruomenės ir Lietuvos didikų giminių ryšį.
Kilnojamoji ekspozicija, pasakojanti intriguojančią seniausio ir didžiausio šalies universiteto istoriją, keliavo po Lietuvos mokyklas. Šią vasarą ji „apsistojo“ Šv. Jonų bažnyčioje. Jos tikslas – parodyti, kad VU garsi ne tik savo mokymo sistema, bet ir laisvomis, drąsiai mąstančiomis bei veikiančiomis asmenybėmis. Parodoje taip pat pateikiami neįprasti, istorijos vadovėlių puslapiuose nesugulę pasakojimai.
Vienas iš pavyzdžių – ant Šv. Jonų bažnyčios rytinio fasado įtaisytų angelų istorija. Kalbama, kad angelams pabodo sėdėti vienoje vietoje ir jie paprašė Dievo atleisti nuo šios pareigos. Gavę užduotį surasti laimingiausią ir nelaimingiausią miestietį jie ėmėsi darbo. Rasti patį laimingiausiąjį nebuvo sunku – tai valdovas. Kaip patį nelaimingiausią angelai Dievui pristatė gatvėje miegantį elgetą. Pastarasis pabudęs pareiškė esąs laimingas, nes neturi nei turto, nei šeimos ir yra laisvas. Angelai taip ir liko rymoti prie bažnyčios.
Parodoje atsakoma į klausimą, ar masonų organizacija buvo kilnių idėjų skleidėjai, ar intrigų kėlėjai. Jie buvo viena įtakingiausių sostinėje veikusių slaptųjų draugijų. Vilniuje gausiausia buvo „Uoliojo lietuvio“ ložė, rėmusi gabius neturtingus VU studentus, labdaringas draugijas, skirdavusi pinigų nuteistiesiems ir padegėliams.
Vilniaus basiliskas – legendinė būtybė, sakoma, gaidžio ir driežo junginys. Ilgą laiką jis gyveno Vilniaus požemiuose ant Bokšto kalvos ir gąsdino gyventojus. Pabaisą nugalėti pavyko jaunuoliui, parodžiusiam basiliskui veidrodį – mat jo žvilgsnis buvo mirtinas. XX a. pabaisą prikėlė fizikos studentai, per Fiziko dieną Dinu Zauru keliaudami sostinės gatvėmis. Basilisko motyvas siejamas ir su garsiu VU absolventu Czesławu Miłoszu. Studijuodamas Vilniuje rašytojas įkūrė liberalų studentų klubą „Valkatos“. Šis sambūris turėjo tradiciją kiekvienais metais sudeginti basiliską kaip tamsos ir blogio simbolį. Kitas rašytojas, taip pat VU auklėtinis, basilisko įvaizdį naudojo romane „Vilniaus pokeris“. Šįkart jis – žmoguje glūdinčių baimių ir ribų archetipas.
Šv. Onos koplyčioje eksponuojami didikus vaizduojantys kūriniai ir jų reprodukcijos, jėzuitų panegirikos, skirtos kilmingiesiems mecenatams, ir kiti šią temą papildantys eksponatai. Lankytojai, užsukę į Šv. Jonų bažnyčią, sužinos, kaip su Vilniaus universitetu susijusios Gediminaičių, Čartoriskių, Radvilų, Sapiegų ir kitos įtakingos Lietuvos istorijos giminės.
Komentarų: 1
2015-07-04 12:50
K.O tai kas parodos organizatorius? Žinau, kad Pavel Lavrinec (VU) senokai ištyręs Bazilisko istoriją, ir prisidėjęs prie jos populiarinimo dar iki romanų:)