Penktadienį Vilniaus universiteto Senato salėje bendrojo lavinimo įstaigoms įteiktos sutartys dėl ilgalaikio bendradarbiavimo vykdant „Intelektualios ateities mokyklos“ projektą. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto (MII) Informatikos metodologijos skyrius, atkreipdamas dėmesį į individualius kiekvieno mokinio poreikius, sukurs jiems pritaikytą rekomendavimo sistemą ir asmenines mokymosi aplinkas.
Susitikime su mokyklų atstovais VU studijų prorektorė doc. Nijolė Radavičienė priminė, kad vienas svarbiausių universiteto strateginių prioritetų – stiprių pedagogų rengimas.
Sutarčių įgyvendinimo koordinatorius, MII Informatikos metodologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas doc. Jevgenijus Kurilovas, analizuodamas dabartinę švietimo situaciją, pabrėžė, kad, taikant tik tradicinius mokymo(si) metodus, nepanaudojamas visas besimokančiųjų potencialas.
„Didžiausia problema yra tai, kad mokiniai skiriasi, tačiau jiems taikomas vienodas mokymo(si) turinys, vienodi mokymo(si) metodai, formuluojamos tos pačios užduotys. Yra mokinių, kuriems tai tinka, bet daugumai – ne. Ir ne todėl, kad jie kvailesni – jie tiesiog skirtingi. Švietimo sistema privalo visiems suteikti vienodas galimybes, kad kiekvienas mokytųsi pagal jam tinkamą scenarijų“, – apie mokymosi proceso personalizavimo svarbą kalbėjo jis. Pasak doc. J. Kurilovo, naudojant išmaniąsias technologijas, mokiniams įmanoma pritaikyti individualius mokymosi metodus nedidinant mokytojų krūvio ir skaičiaus.
MII Informatikos metodologijos skyriuje patvirtinta nauja tyrimų tema 2015–2019 metams „Išmaniųjų technologijų taikymo mokymui, mokymuisi ir kultūrinei terpei tyrimai“. Ji apima edukacinių paslaugų tobulinimo, elektroninių mokymosi aplinkų personalizavimo, mobiliojo mokymo ir mokymosi palaikymo, semantinio saityno paslaugų diegimo, kompiuterių programų ir mobiliųjų programėlių pritaikymo kultūrinei terpei ir jų išbandymo mokyklose klausimus.
Tam, kad išsikelti tikslai būtų vykdomi sklandžiai ir kokybiškai, bus įkurta bendra švietimo ekspertų ir mokslininkų darbo grupė. „Prašysime jūsų pildyti mūsų parengtus klausimynus, dalyvauti apklausose, pateikti ataskaitas. Reaguodami į jūsų išsakytą kritiką, pastabas ir klausimus, savo tyrimus kreipsime viena ar kita linkme“, – mokyklų atstovams sakė doc. J. Kurilovas.
Bendradarbiavimo sutartis su VU pasirašė Klaipėdos Simono Dacho progimnazija, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija, Šiaulių Didždvario gimnazija, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras, Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla, Klaipėdos Gedminų progimnazija, Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija, Kauno „Varpelio“ pradinė mokykla, Vilniaus „Vyturio“ pradinė mokykla, Palangos pradinė mokykla, Vilniaus Gabijos gimnazija, Utenos Krašuonos progimnazija, Vilniaus „Ryto“ progimnazija, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija, Kėdainių Šviesioji gimnazija ir Tauragės Martyno Mažvydo progimnazija.
Komentarų: 1
2015-06-22 11:13
Saulius NorvaišasDoc. J. Kurilovas: „[…] Švietimo sistema privalo visiems suteikti vienodas galimybes, kad kiekvienas mokytųsi pagal jam tinkamą scenarijų“
Kad kiekvienas mokytųsi pagal jam skirtą scenarijų, užtektų, kad būtų atsisakyta pramoninio kapitalizmo laikotarpyje atsiradusių besimokančiųjų klasių, sudaromų pagal amžiaus ir geografinį principą. Tada kiekvienas galėtų judėti savo tempu, išlaikant bendrą mokymosi intensyvumą, kuris gali būti matuojamas tais pačiais ECTS. Bet kokiame mokymesi svarbi socialinė sąveika, todėl interaktyvios išmaniosios technologijos sudaro tik nedidelę mokymosi proceso dalį. Manyčiau, kad besimokantįjį palikti vieną kad ir su pačia tobuliausia technologija galimas tik trumpam. Didžioji dalis proceso turi vykti kūrybinio bendradarbiavimo su kitais besimokančiaisiais būdu.