Didieji anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų politechnikos žodynai yra patys didžiausi iš kada nors parengtų fizinių mokslų ir technikos sričių žodynų. Savo apimtimis jie prilygsta arba viršija bendrosios paskirties B. Piesarsko Didįjį anglų–lietuvių kalbų žodyną (tiek, kiek galima lyginti skirtingos sandaros ir paskirties žodynus).

Pirmasis iššūkis žodynų rengėjams buvo jų apimtys ir su jomis susijusios darbo sąnaudos. Dideliam daugiakalbiam arba didžiajam dvikalbiam žodynui parengti ir aprobuoti tenka plušėti keliolika metų. O pripuolamai tokio darbo neįmanoma padaryti. Vadinasi, žodyną tenka rengti kelias pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigas eiti kadencijas. Tačiau dėl nepakankamo aprobavimo procedūrų reglamentavimo žodynų aprobavimas užsitęsė. Nenormalu, kad žodynų ekspertavimas trunka tiek pat arba net ilgiau nei pats žodynų rengimas.

Kai 2000 m. ėmėmės rengti Didįjį anglų–lietuvių kalbų politechnikos žodyną, visose mokslo srityse žodynai buvo vertinami kaip mokslinė produkcija, lygiavertė moksliniams straipsniams. 2005 m. susidūrėme su dar vienu iššūkiu: pagal naujuosius universitetų pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigas eiti nuostatus žodynai nebebuvo vertinami kaip fizinių ir technologijos mokslų sričių mokslinė produkcija. Tai užkirto kelią terminologiniam darbui Lietuvos universitetų minėtų mokslo sričių padaliniuose.

Rengdami žodynus naudojomės kitų šalių technikos sričių žodynais. Politechnikos žodynų apimtys gali siekti šimtą tūkstančių, pvz., „Sovremennyj anglo-russkij politechničeskij slovarj“ (V. V. Butnik, 1999), arba net du šimtus tūkstančių terminų, pvz., „Bolšoj anglo-russkij politechničeskij slovarj“ (S. M. Barinov ir kt. 1998), „Dictionnaire des techniques et sciences appliquées. Anglais/Français“ (Richard Ernst, 2002). Tuo tarpu Lietuvoje turėjome tik bibliografinę retenybę: Anglų–lietuvių kalbų politechninį žodyną (A. Novodvorskis, 1958, 10 000 terminų). Tačiau turime gana didelį Rusų–lietuvių kalbų politechnikos žodyną (sudarė G. Daugėla, 1984, 47 000 terminų). Tai matant kilo mintis parengti naują, didelės apimties anglų–lietuvių kalbų fizinių mokslų ir politechnikos žodyną. Pagrindiniu anglų kalbos terminų šaltiniu šiam žodynui tapo „Bolšoj anglo-russkij politechničeskij slovarj“. Didžioji dalis lietuviškų terminų atitikmenų paimta iš atnaujinto ir suderinto su naujaisiais žodynais Rusų–lietuvių kalbų politechnikos žodyno. Didžiojo anglų–lietuvių kalbų politechnikos žodyno rengimo bazę papildė Elektrotechnikos, Radioelektronikos, antros laidos Fizikos, kitų mažesnių žodynų terminai. Politechnikos žodyne yra per 100 000 angliškų terminų, 150 000 jų lietuviškų atitikmenų ir apie 5000 000 spaudos ženklų. Didžiojo anglų–lietuvių kalbų politechnikos žodyno rengimą 2000–2006 m. rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pagal Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 m. programą ir Vilniaus universitetas pagal 2002–2006 m. biudžetinį mokslo tiriamąjį darbą „Anglų–lietuvių kalbų politechnikos terminų tvarkyba“.

Didysis lietuvių–anglų kalbų politechnikos žodynas yra Didžiojo anglų–lietuvių kalbų politechnikos žodyno vedinys. Jo terminai iš naujo peržiūrėti ir sutvarkyti. Daug darbo reikėjo įdėti tvarkant jo daugiareikšmius lizdų terminus. Žodyne yra 87 000 lietuviškų terminų, 117 000 jų angliškų atitikmenų ir apie 4 000 000 spaudos ženklų. Šio žodyno rengimą 2007–2009 m. rėmė VLKK pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programą ir Vilniaus universitetas pagal 2007–2012 m. biudžetinį mokslo tiriamąjį darbą „Lietuvių–anglų kalbų politechnikos terminų tvarkyba“.

Didieji anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų politechnikos žodynai apsvarstyti VLKK terminologijos pakomisėje arba aprobuoti VLKK, baigti rengti 2014 m. Žodynai publikuoti dviem pavidalais: internetiniu ir asmeninio kompiuterio skirstomosios programinės įrangos. Pastarasis turi du privalumus. Pirma, asmeninio kompiuterio žodynai turi dvi pateiktis: lizdinę ir pateiktį pagal visą terminą. Antra, žodynų paieškos lange vienu metu matomi keli terminai. Internetinės žodynų versijos rengimą rėmė Lietuvos mokslo taryba pagal 2012 m. mokslo projektą „Serverinės mokslo ir technikos žodynų duomenų bazės ir jų internetinės sąsajos“.

Terminologinio darbo pradininkas ir skatintojas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete buvo akademikas Povilas Brazdžiūnas. Jis vadovavo darbo grupei, kuri parengė ir išleido pirmosios laidos keturkalbį Fizikos terminų žodyną (1979). 1982 m. akademikas subūrė darbo kolektyvą Radioelektronikos terminų žodynui parengti. Per ilgą šio žodyno rengimo laikotarpį darbo kolektyve dirbo daug fizikos fakulteto darbuotojų. Ne visi jų sulaukė žodyno rengimo pabaigos. Paskutinius penkerius metus intensyvų žodyno rengimą rėmė VLKK pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 m. programą. Žodynas išleistas 2000 m. (vyr. redaktorius V. Palenskis). Akademiko pradėtas darbas Fizikos fakultete buvo tęsiamas ir XXI amžiuje. Čia paminėsiu tik svarbiausius darbus: Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodynas anglų–lietuvių–prancūzų kalbomis (V. Žalkauskas, 2003, 2005); Aiškinamasis telekomunikacijų terminų žodynas (V. Valiukėnas, R. Sabaliauskaitė, J. Gabijūnienė, 2004); Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas (V. Valiukėnas, P. J. Žilinskas, 2006); antrosios laidos Fizikos terminų žodynas (V. Palenskis, V. Valiukėnas, V. Žalkauskas, J. P. Žilinskas, 2007); Informatikos, kompiuterijos ir telekomunikacijų anglų–lietuvių kalbų žodynas (V. Žalkauskas, 2011); Aiškinamasis elektrotechnikos ir elektronikos gaminių terminų žodynas (A. Kaulakienė, J. Matukas, V. Palenskis, V. J. Valiukėnas, P. J. Žilinskas, 2014). Šis žodynas yra šešiakalbis, jame pirmą kartą teikiami terminai ispanų kalba. Antrosios laidos Fizikos terminų žodyno terminai suderinti su naujausiais žodynais, jis papildytas naujausiais fizikos terminais ir prancūzų kalbos atitikmenimis.