Studento žvilgsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia: sulaukei aštuoniolikos – marš balsuot! Na taip, su lazda prie balsadėžių niekas nenuvarys, bet moralinę pareigą išsirinkti vadus (kuriuos vėliau keikiam) kaip ir uždeda. Gegužės 17 d. (jei neprireiks antrojo turo) turėsim puikią progą išsirinkti TĄ, kurio(s) veidas bus siejamas su Lietuva ateinančius penkerius metus. Žinoma, kalbu apie artėjančius Prezidento rinkimus. Šia išskirtine proga kviečiu pabraidyti po politikos džiungles ir išsiaiškinti, ką pretendentai žada aukštojo mokslo reformų prigąsdintam jaunimui.
Savo kelionę per skambiais žodžiais apaugusias pretendentų rinkimų programas pradėsim nuo nepartinio kandidato, Lietuvos karinio veikėjo Česlovo Jezersko. Jis savo programoje teigia, kad švietimo, mokslo ir kultūros srityse yra beveik peržengta kritinė riba (tarp ko – neklauskit, tatai pačiai paslaptis). Be to, jis sako, kad reformos yra neišvengiamos ir visuomenė turės susitaikyti su nevienareikšmėmis jų pasekmėmis (mintis miglota, bet skamba grėsmingai…). Pastraipa apie šią visuomenės gyvenimo sritį užbaigiama daug peno giliems apmąstymams suteikiančiu sakiniu: „Mūsų jaunimas yra valstybės ateitis, o ja nebegalima daugiau rizikuoti“ (o, kad tai nebūtų tik žodžiai – visi po kryžiuką biuleteny dovanotumėm).
Tvarkos ir teisingumo partijos deleguotas Valentinas Mazuronis rinkimų programoje deklaruoja siekius garantuoti visiems nemokamą kokybišką išsilavinimą, skatinti jaunų specialistų kūrimąsi ir darbą mažesniuose miesteliuose, spręsti jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką klausimus bei kitus be galo gražiai skambančius pažadus. Viskas taip ir liktų labai gražu, jei ne tie gan pavojingai skambantys veiksmažodžiai: reikalausiu, kovosiu, ginsiu. (Mes muštis ar prezidento rinkt eisim?)
Nepriklausomos kandidatės ir išankstinių apklausų favoritės Dalios Grybauskaitės priešrinkiminėje tiradoje pompastikos ne tiek jau daug. Politikės programoje trumpai ir aiškiai išdėstytos mintys apie švietimo svarbą šalyje: „Kokybiško švietimo prieinamumas – visuomenės solidarumo požymis. Nei materialinė padėtis, nei sveikatos problemos neturi tapti kliūtimi. Teisę mokytis turi kiekvienas.“ Pasak jos, svarbus ateities kartų rūpestis – vieninga visuomenė. (Na, pažadų pateikiama mažokai, bet bent gal geriau ir nežadėt, jei įvykdyt nerealu?)
Politikė Loreta Graužinienė labai lakoniška ir kategoriška – ne tik Prezidento postą naikinsim, bet ir visas reformas užbaigsim (juk nei čia tų reformų reikėjo, nei ką). Darbo partijos iškelta kandidatė pasisako už atsigręžimą į Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas: nemokamą mokslą, kiekvienam garantuotą sveikatos ir socialinę apsaugą. Labai aišku ir paprasta – visi būtų išsilavinę, sveiki ir apdrausti.
Bene išsamiausiai rinkimų programą parengė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Žada jis ir pradinukus maitint, ir mokytojų prestižą atkurt, ir mokslo kokybę tokio lygio padaryt, kad mūsų vaikučiai nuo europiečių ir amerikiečių neatsiliktų. Be to, gausiame numatomų spręsti uždavinių sąraše yra ir siekis „atsisakyti laukinės rinkos“ principo priimant studentus į aukštąsias mokyklas, skirti didesnį finansavimą fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sritims“ (kaput jums, humanitarai). Džiugi žinia mokslininkams – Prezidentu tapęs kandidatas siektų rengti daugiau mokslo daktarų, kurių žinios būtų pritaikomos Lietuvos atsigavimui (taip sunkiai spaudžiami buvom, kad niekaip per kone dvidešimtmetį neatsigaunam…).
Lietuvos lenkas Valdemaras Tomaševskis savo labai trumputėje programoje (kurią vienintelę pavyko rasti) jokio išskirtinio dėmesio švietimui, mokslui ar šiaip jaunam žmogui neskiria. Jis tiesiog žada būti sąžiningas, atsakingas ir rūpintis paprasto piliečio interesais. (Kadangi jo autoritetas yra Jonas Paulius II, galim tik daryti prielaidą, kad religinis švietimas šalyje turėtų smarkiai sustiprėti.)
Kandidatės Kazimieros Prunskienės rinkimų programos rasti nepavyko. Jei ji labai nesiskiria nuo 2004 m. programos (mat politikė ir tada dalyvavo rinkimuose ir net pateko į antrąjį turą), tai ypatingas dėmesys būtų skiriamas kaimo mokykloms, mokytojų atlyginimams ir utopinės idėjos – „svarbiausia švietimas, švietimas, švietimas“ – įgyvendinimui.
Daugiau informacijos apie šiuos kandidatus rasite Vyriausiosios rinkimų komisijos internetinėje svetainėje.
Tai tiek žinių apie kandidatų pažadus jaunajai Lietuvos kartai. Kuo tikėti, o kuo ne – kiekvieno asmeninis sprendimas. Svarbiausia – nelikti abejingiems.
Gal ir Tau užkliuvo koks nors programos punktas? O gal mano komentaras pasirodė baisiai nepadorus? Netylėk! Mes gi Prezidentą renkam! DABAR (o ne po rinkimų) pats metas diskusijoms. Juk kažkas prezidentu vis tiek taps…
Rita Rakauskaitė (www.komfakas.lt)
Komentarų nėra. Būk pirmas!