„Hubble“ kosminio teleskopo 25 metų jubiliejaus proga Europos kosmoso agentūra (ESA) keletui institucijų visame pasaulyje padovanojo didelio formato (2×3 m) paveikslus. Viena jų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija. Joje šiandien 19 val. vyks renginys „Žvaigždėtosios naktys“, per kurį visuomenei bus pristatytas ir minėtas paveikslas.
Šis kerintis apie 3000 žvaigždžių spiečiaus paveikslas pažymi ir ketvirtį amžiaus naujų atradimų, pribloškiančių nuotraukų ir priešakinio mokslo. Per šiuos metus teleskopas pateikė naują Visatos vaizdą siųsdamas į Žemę duomenis ir vaizdus, pakeitusius mokslininkų ir paprastų žmonių supratimą apie Visatą.
Žėrintis gobelenas jaunų, gyvenimui sužimbančių žvaigždžių naujajame NASA/ESA „Hubble“ kosminio teleskopo paveiksle tinkamai atspindi sprogimo lukštą fejerverkų vaizde. Žvaigždžių lopšį stebėti sunku, nes jį dengia dulkės, tačiau „Hubble“ plataus lauko kamera prasiskverbė pro dulkių uždangą artimoje infraraudonojoje srityje, pateikdama astronomams aiškų spiečiaus vaizdą. Aštrus „Hubble“ žvilgsnis išskiria tankią žvaigždžių koncentraciją centrinėje dalyje, kurios skersmuo siekia vos apie 10 šviesmečių. Gigantiškam spiečiui vos apie du milijonus metų, tačiau jame yra karščiausios, masyviausios ir šviesiausios žvaigždės iš visų iki šiol atrastųjų. Pačios didžiausios žvaigždės išgraužia gilias tuštumas aplinkinėje medžiagoje savo ultravioletiniu spinduliavimu ir žvaigždžių vėju vadinamais galingais elektringų dalelių srautais. Jie stumia tolyn vandenilio dujų debesis, kuriuose šios žvaigždės gimė, ir sukuria keistas, o kartu nuostabias dujų ir dulkių debesų formas, regimas paveiksle.
Jame esančios kolonos sudarytos iš ypač tankių dujų ir dulkių, gebančių atsispirti nuožmiam spinduliavimui ir galingiems žvaigždžių vėjams. Šie kelių šviesmečių aukščio dujiniai monolitai nukreipti į centrinį spiečių.
Raižydamos dujinę aplinką, šviesios žvaigždės padeda formuoti savo palikuonių kartą. Žvaigždiniai vėjai, susidurdami su tankiomis dujų sienomis, sukuria smūginę bangą. Ji paskatina naują gimimų pliūpsnį išilgai tuštumos sienos. Raudoni taškai, išbarstyti per visą vaizdą, yra turtingos besiformuojančių žvaigždžių populiacijos, vis dar besislepiančios dujų ir dulkių kokonuose. Šie žvaigždiniai embrionai dar neįžiebė vandenilio savo branduoliuose, kad sužibtų kaip žvaigždės. Tačiau „Hubble“ žvilgsnis artimame infraraudonajame diapazone leidžia astronomams identifikuoti šias jaunikles. Šviesios mėlynos žvaigždės paveiksle yra daugiausia artimesniojo fono žvaigždės.
Paveikslas liudija šio kosminio teleskopo stebimąją galią ir parodo, kad net po 25 metų jo istorija dar nebaigta. „Hubble“ paruošė platformą Jameso Webbo kosminiam teleskopui, kurio paleidimas numatytas 2018 m. Abu teleskopai kurį laiką dirbs drauge.
Naujas jubiliejinis paveikslas išleidžiamas kasmet. Pernai „Hubble“ kosminis teleskopas užfiksavo nežemišką Beždžionės galvos ūką, o 2013 m. matė stulbinamai trapų Arklio galvos ūką. 22-ieji metai pažymėti milžiniška kosminio voro mozaika.
„Hubble“ kosminis teleskopas yra tarptautinio bendradarbiavimo tarp ESA ir NASA projektas. Teleskopas iškeltas į orbitą erdvėlaiviu „Discovery“ 1990 m. balandžio 24 d.
Komentarų nėra. Būk pirmas!