Vakar Lietuvos mokslų akademijoje surengtas reikšmingiausias mūsų šalies mokslininkams renginys – įteiktos 2014 m. Lietuvos mokslo premijos. Tris iš šešių pelnė VU mokslininkai.

Fizinių mokslų srityje skirtos dvi premijos. Pirmoji – Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros mokslininkams prof. dr. Daumantui Čipliui, dr. Romualdui Rimeikai ir doc. dr. Vytautui Samulioniui už darbų ciklą „Aukštadažnės akustinės bangos feroelektriniuose kristaluose, plačiatarpiuose puslaidininkiuose ir nanostruktūriniuose dariniuose (1999–2013)“.

Antrąja premija apdovanoti Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros mokslininkai prof. dr. Ramūnas Garunkštis ir prof. habil. dr. Antanas Laurinčikas už darbų ciklą „Dzeta funkcijos. Universalumas, nuliai ir momentai (1999–2013)“.

Iš biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse paskirtų dviejų premijų viena atiteko mokslininkų komandai iš VU Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus: dr. Giedriui Sasnauskui, dr. Gintautui Tamulaičiui ir dr. Mindaugui Zarembai. Jie apdovanoti už darbų ciklą „Nauji taikiniui specifinių endonukleazių sąveikos su DNR reguliacijos ir katalizės mechanizmai (2002–2013)“.

„Šioje salėje matau Lietuvos ateitį. Nors pati ateities samprata labai reliatyvi. Daugelyje Vakarų valstybių dirbęs vengrų kilmės fizikas Dennisas Gaboras yra pasakęs: „Ateities negalima numatyti, tačiau ją galima išrasti.“ Gal todėl visos planetos ir Lietuvos ateitis yra mokslininkų – Jūsų – rankose. Mokslas ir švietimas privalo būti kiekvienos į ateitį žvelgiančios tautos prioritetas“, – taip laureatus sveikino Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jam pritarė ir Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas, teigdamas, kad turime patį brangiausią turtą – kuriančius, ko nors siekiančius ir ieškančius žmones. Pasak jo, mokslas yra varomoji jėga, kuri skatina Lietuvos ekonomiką ir populiarina mūsų valstybę.

„Lietuvai tikrai netrūksta nei mokslo, nei inovatyvumo potencialo. Tačiau ne visada sugebame tai parodyti visam pasauliui ir sau patiems. Jūsų atradimai yra tai, kuo turėtume remtis. Tiktai bendras darbas gali atvesti mus į naują kokybinę Lietuvą“, – kalbėjo iškilmėse dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis.

Patys laureatai savo kalbose pristatė atliktus darbus ir nevengė pašmaikštauti.

Kolegų vardu kalbėjęs prof. dr. D. Čiplys prisiminė, kad šioje salėje iš tribūnos kalba jau antrą kartą: „Pirmas kartas buvo prieš daugelį metų, kai tarptautiniame simpoziume skaičiau pranešimą. Pakilęs į tribūną supratau, kad kojos begėdiškai virpa ir nė kiek manęs nelaiko. Tad nieko kito neliko, kaip tik pranešimą skaityti įsitvėrus į tribūną. Jau maniau, kad daugiau pirmų kartų gyvenime nebebus. Šiandieninis įvykis vėl pirmas. Atrodo, šį kartą viskas gerai pavyko.“

Prof. dr. R. Garunkštis ir jo mokytojas prof. habil. dr. A. Laurinčikas prisipažino esantys sujaudinti tokio aukšto savo darbo įvertinimo. „Šita premija – visos Lietuvos matematikų bendruomenės įvertinimas. Sėkmingam moksliniam darbui reikalinga tam tikra atmosfera, tradicijos, bendravimas su kolegomis. Lietuvos matematikai visa tai turi“, – džiaugėsi prof. A. Laurinčikas. Jis užsiminė apie Rymano hipotezę, arba Rymano dzeta funkcijos nulių pasiskirstymą, kurią Clay‘aus matematikos institutas įtraukė į Tūkstantmečio uždavinių sąrašą: „Žinomas vokiečių matematikas yra pasakęs, kad pirmas klausimas, kurį užduos sutikęs šv. Petrą, bus apie Rymano hipotezę. Šio profesoriaus tarp mūsų nebėra jau 80 metų, tačiau jokia jo SMS žinutė mūsų nepasiekė. Ką gi, mums su Ramūnu belieka tęsti darbus toliau.“

Dr. Mindaugas Zaremba supažindino su savo ir kolegų tyrimo objektu – restrikcijos endonukleazėmis, kurių tyrimai Lietuvoje turi gilias tradicijas. Didelė restrikcijos endonukleazių paklausa nulėmė intensyvią jų paiešką. Paprastam restrikcijos endonukleazių taikymui, t. y. DNR karpymui mėgintuvėlyje, daug žinių nereikia. Dėl to jų struktūros ir veikimo tyrimai gerokai atsiliko nuo paieškos. „Didžioji mūsų darbo dalis skirta fundamentaliesiems restrikcijos endonukleazių tyrimams. Bendradarbiaujant su kitomis laboratorijomis buvo nustatyta keliolika restrikcijos endonukleazių struktūrų, o tai sudaro trečdalį visų žinomų struktūrų. Mūsų darbai paneigė ilgą laiką vyravusį supratimą, kad visos restrikcijos endonukleazės panašios. Jų pasaulis kur kas įdomesnis ir įvairesnis, nei manyta anksčiau. Be to, savo darbuose pastebėjome ir ištyrėme naujus restrikcijos endonukleazių sąveikos su DNR būdus, pademonstravome keletą strategijų, dėl kurių patobulintos restrikcijos endonukleazės kerpa reikiamus adresuotus DNR taikinius. Mūsų darbo rezultatai publikuoti keliasdešimtyje straipsnių įvairiuose tarptautiniuose žurnaluose“, – sakė VU Biotechnologijos instituto mokslininkas.

Šiemet Lietuvos mokslo premijai pateikta 20 darbų. Lietuvos mokslo premijos teikiamos nuo 1993 m. už reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus. Premijos dydis – 29 640 eurų.

Lietuvos mokslo premijų teikimo iškilmės.