Prasideda vieno svarbiausių universiteto valdymo organų – Tarybos formavimas. VU tinklalapyje jau paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašai (žr. Tarybos rinkimai). Lapkričio 18 dieną numatytas kandidatų į Tarybą prisistatymas Teatro salėje. Kandidatų prisistatymas turi baigtis vėliausiai lapkričio 23 d.

VU Tarybą sudarys 11 narių. Viena pirmųjų ir pagrindinių naujosios Tarybos funkcijų bus rektoriaus išrinkimas.

Apie tai kalbamės su Centrinės rinkimų komisijos pirmininku, Teisės fakulteto dekanu prof. dr. Tomu Davuliu.

Jau paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašai. Yra vidiniai ir išoriniai nariai. Gal galite pakomentuoti, kaip vyks jų rinkimai, kas ir kaip juos rinks? Koks VU bendruomenės vaidmuo renkant Tarybą?

VU bendruomenės vaidmuo yra lemiamas. Rinkimų teisę turintys VU darbuotojai (primintina, kad pagal VU statutą teisę rinkti valdymo (savivaldos) organus turi dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, dirbantys VU pagal neterminuotas darbo sutartis, bei dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, ne trumpiau kaip 3 metus nepertraukiamai dirbantys VU pagal terminuotas darbo sutartis ne mažesne kaip pusės etato dalimi). Tarybos sudarymui parinktas mišrus rinkimų būdas: rinkėjai, suskirstyti į penkias mokslo ir studijų plėtros sritis Senato nustatyta tvarka, išsirinks savo kolegas – vadinamuosius vidinius Tarybos narius. Tuo tarpu visi kartu rinkėjai išrinks keturioms plėtros sritims atstovaujančius keturis vadinamuosius išorinius narius. Studentų interesams atstovaujantys du Tarybos nariai bus renkami Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

Taigi kiekvienas rinkėjas, turėdamas vieną balsą, rinks savo mokslinių interesų srities atstovą, tuo tarpu visi kartu, turėdami po keturis balsus, rinksime keturis atstovus iš išorės atstovauti keturioms pagrindinėms mokslinių interesų sritims būsimoje Taryboje. Socialinių mokslų atstovai galės rinktis, kurie mokslo ar visuomenės veikėjai gali atstovauti Taryboje fizinių ar medicinos mokslų sričiai, ir atvirkščiai – fizinių mokslų mokslininkai ir dėstytojai universitete dalyvaus išrenkant lituanistikos ir kultūros plėtros srities išorinį Tarybos narį.

Ar Tarybos nariai turi būti išrinkti visose srityse?

VU statutas nustato, kad Taryba gali pradėti veikti tik išrinkus visus naujosios Tarybos narius. Taigi būtina, kad visi renkamieji Tarybos nariai būtų išrinkti. Reikia turėti omeny, kad Rinkimų tvarkos aprašas nustato du skirtingus reikalavimus pačiam rinkimų procesui. Viena vertus, tam, kad rinkimai apskritai būtų laikomi įvykusiais, būtina, kad juose dalyvautų bent du trečdaliai kiekvienai mokslo ir studijų sričiai priskirtų (pagal Senato patvirtintą suskirstymą) universiteto darbuotojų –rinkėjų, renkant tos mokslo ir studijų srities vidinį Tarybos narį, ir bent du trečdaliai visų universiteto darbuotojų – rinkėjų, renkant išorinius Tarybos narius. Atsižvelgdamas į Senato rinkimuose fiksuotą rinkėjų aktyvumą, manyčiau, kad šis reikalavimas bus įvykdytas. Kita vertus, tam, kad asmuo būtų išrinktas, reikalingas daugumos dalyvavusių rinkėjų palaikymas. Jei rinkimai įvyksta, atskiroje interesų srityje pirmajame ture išrinktas gali būti tik tas kandidatas, kuris gauna daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Teoriškai tai yra įmanoma tose srityse, kuriose yra įregistruotas tik vienas ar keli kandidatai. Manau, kad vis dėlto neišvengsime antrojo balsavimo turo, kuriame dalyvaus du savo interesų srityje geriausiai pasirodę kandidatai ir nugalėtoju bus paskelbtas daugiausia balsų surinkęs kandidatas, nepriklausomai nuo dalyvavusiųjų ir balsavusiųjų skaičiaus. Jei pirmajame ture bus neišrinktas bent vienas išorinis narys (o tokia tikimybė yra labai didelė), pakartotiniame balsavime dalyvaus visi universiteto darbuotojai – rinkėjai. Šiuo atveju rinkimai bus laikomi įvykusiais, nepriklausomai nuo atvykusių ir valią pareiškusių rinkėjų skaičiaus.

Tad kviečiu visus aktyviai dalyvauti ir antrajame rinkimų ture, kuris turėtų vykti ne vėliau kaip po septynių dienų po pirmojo.

Kai kuriose srityse (kryptyse) iškelta tik po vieną kandidatą. Ką, Jūsų nuomone, tai parodo? Ar tokia būsimojo kandidato į Tarybos narius pozicija jau garantuoja, kad tas vienintelis iškeltas kandidatas bus ir išrinktas, ar gali būti ir kitaip?

Kandidatų skaičius ir personalijos priklauso tik nuo rinkimų teisę turinčių VU bendruomenės narių. Jei pastarieji iškėlė vieną kandidatą, vadinasi, arba jis turi platų bendruomenės palaikymą, arba nėra siekiančiųjų šių pareigų. Turėkime omenyje tai, kad kiekvienas rinkėjas galėjo pateikti ir savo kandidatūrą. Vieno kandidato dalyvavimas neprasilenkia su rinkimų principais, tačiau visada norėtųsi, kad bendruomenės nariai būtų aktyvesni tiek siūlydami, tiek balsuodami. Kaip minėjau, net ir renkant iš vieno kandidato galioja bendri principai – rinkimai turi būti laikomi įvykusiais ir pirmajame ture reikia sulaukti daugumos balsavusiųjų palaikymo.

Ankstesniame interviu esate minėjęs, kad viešoji diskusija dėl rektoriaus rinkimų turės savą specifiką, nes sprendimus priimančioji nuomonė turi būti formuojama tarp tų 11 žmonių. Gal galite šiandien jau pakomentuoti, kokia tai „sava specifika“?

Viena pirmųjų ir pagrindinių Tarybos funkcijų – Rektoriaus išrinkimas viešojo konkurso būdu. Tai reiškia, kad sprendimas dėl Rektoriaus bus priimamas slaptu balsavimu minėtųjų 11 žmonių Taryboje, tačiau dar iki šio sprendimo laukiama ir tam tikro bendruomenės įsitraukimo. Pavyzdžiui, VU statutas nustato, kad Senatas svarsto asmenų, registruotų kandidatais į rektoriaus pareigas, kandidatūras ir teikia Tarybai išvadas dėl jų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas. Taigi Senato dalyvavimas rinkimų procese yra neišvengiamas. Būsimos Tarybos patvirtintoje Rektoriaus rinkimų tvarkoje gali būti numatytos ir kitos kandidatų prisistatymo bendruomenei formos, kaip antai viešos diskusijos, susitikimai ir pan. Aktyvus bendruomenės dalyvavimas šiuose procesuose ir aktyvi jos pozicija turi padėti Tarybos nariams geriau pažinti kandidatus, jų programas, suvokti, kokius lūkesčius bendruomenė sieja su rektoriaus pareigybe, ir išrinkti tinkamiausią kandidatą.

Gal jau galite pasakyti datas, kada prasidės agitacinis Tarybos narių rinkimų laikotarpis, kiek jis truks, kaip viskas vyks, kada bus išrinkta Taryba?

Kandidatų į Tarybos narius prisistatymo laikotarpis jau prasidėjo, jis turi baigtis lapkričio 23 d. Nei Statutas, nei Tarybos rinkimų tvarkos aprašas nenustato, kaip konkrečiai turi pasireikšti kandidatų prisistatymas ar agitacija. Rinkimų tvarkos aprašas nurodo, kad Tarybos narių rinkimai grindžiami sąžiningumo, nešališkumo, objektyvumo, teisėtumo, viešumo ir skaidrumo principais. Vadinasi, visų lygių VU administracija pagal savo kompetenciją privalo suteikti vienodas sąlygas visiems kandidatams. Iš to išplaukia, pavyzdžiui, kad kamieninio padalinio vadovai turėtų suteikti galimybę vienodomis sąlygomis prisistatyti visiems to norintiems kandidatams.

Kandidatų prisistatymas bendruomenei turi pasibaigti vėliausiai lapkričio 23 d., nes išankstinis balsavimas vyks 24–25 d., o patys rinkimai – gruodžio 1–2 d. Rinkimai vyksta rinkėjui asmeniškai atvykstant į akademinio padalinio rinkimų komisiją paskelbtose vietose ir įteikiant ten gautus savo užpildytus biuletenius. Vienas biuletenis su vienu balsu bus skirtas vidinio nario rinkimui, kitas biuletenis su keturiais balsais ir keturiais kandidatų sąrašais bus skirtas keturių išorinių narių rinkimui. Esant abejonei, rekomenduojame susisiekti su savo akademinio padalinio komisija tam, kad įsitikintumėte, ar tikrai esate rinkėjų sąraše. Tokius sąrašus Centrinė rinkimų komisija patvirtins lapkričio 15 d.

Tikiuosi, kad universiteto bendruomenė aktyviai dalyvaus Tarybos rinkimuose ir pasirinks tinkamiausius kandidatus į vieną svarbiausių universiteto valdymo organų – Tarybą.