Atvirosios prieigos savaitė prasidėjo Vilniaus universiteto bendruomenės diskusija apie atvirąją prieigą. VU bibliotekos organizuojamu renginiu buvo siekiama išklausyti įvairias nuomones, sužinoti akademinės bendruomenės nuostatas ir poziciją dėl atvirosios prieigos prie mokslo informacijos bei mokslinių tyrimų duomenų ir pateikti apibendrintas rekomendacijas ar pasiūlymus dėl tolimesnių žingsnių šiuo klausimu.
Diskusiją pradėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko pavaduotoja, Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Petrauskaitė. Ji kalbėjo apie LMT poziciją atvirosios prieigos klausimu. Anot prof. R. Petrauskaitės, LMT remia atvirąją prieigą. Daug dėmesio savo pranešime profesorė skyrė atvirajai prieigai prie mokslo tyrimų duomenų. Ji pabrėžė, kad „brangiau kainuoja nesaugoti sukauptų duomenų nei juos saugoti ir dar brangiau jų apskritai nekaupti nei kaupti ir saugoti“.
Prof. E. Butkus kalbėjo apie Vilniaus universiteto patirtį bei uždavinius dėl atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų. Prorektorius pasiūlė atnaujinti 2009 m. patvirtintus Atviros prieigos prie Vilniaus universiteto mokslo darbų ir mokslinių tyrimų rezultatų nuostatus ir pateikė siūlymą dėl galimybės finansuoti straipsnių publikavimą atvirosios prieigos žurnaluose.
VU Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros mokslo darbuotoja doc. dr. Jolanta Šinkūnienė pristatė mokslininko požiūrį į atvirąją prieigą. Savo pranešime „Atviroji prieiga ir mokslinis diskursas: mokslui ir mokslo politikai“ ji kalbėjo apie atvirosios prieigos naudą mokslininkams, tyrėjams, mokslo institucijoms, verslui bei visuomenei. Ji atskleidė, kad atviroji prieiga teikia galimybes tyrėjams atlikti reprezentatyvius tyrimus ir gauti patikimus rezultatus.
VU bibliotekos Mokslinės informacijos duomenų skyriaus informacijos vadybininkė Emilija Kučinskaitė konkrečiais pavyzdžiais įrodė, kokią naudą teikia atviroji prieiga ir kokius jos įgyvendinimo būdus renkasi pirmaujančios pasaulio mokslo institucijos.
VU bibliotekos direktorė inovacijų ir infrastruktūros plėtrai dr. Jūratė Kuprienė kalbėjo apie žaliąjį atvirosios prieigos įgyvendinimo būdą. Ji pristatė nacionalinę saugyklą, Lietuvos elektroninę akademinę biblioteką (eLABa), jos galimybes ir naudą mokslininkams, studentams, mokslo politikos formuotojams bei vertintojams.
VU bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė, VU Komunikacijos fakulteto doktorantė Lina Kocienė supažindino su auksiniu atvirosios prieigos įgyvendinimo būdu. Ji papasakojo apie VU Medicinos fakulteto patirtį sudarant sutartį ir publikuojant mokslinius straipsnius atvirosios prieigos žurnaluose, kuriuos leidžia „BiomedCentral“ leidykla.
VU Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas prof. Artūras Žukauskas pritarė, kad atviroji prieiga teikia neabejotiną naudą mokslininkams, tačiau iškėlė ir tam tikrų problemų. Profesorius atkreipė dėmesį, jog atviroji prieiga neretai tampa komercine veikla, stengiamasi diskredituoti atvirosios prieigos esmę, atsiranda neetiškų leidėjų – „grobuonių“, kurie galvoja tik apie pelną. Jis pabrėžė, kad nereikėtų apkrauti mokslininkų perdėta biurokratija, nes ji mažina kūrybinį ir mokslinį efektyvumą, ir patikino, kad savo publikacijas mielai keltų į atvirosios prieigos saugyklą, jei tuo pasirūpintų biblioteka.
VU Filosofijos fakulteto mokslo ir strateginės plėtros prodekanas prof. Zenonas Norkus išskyrė socialinių bei humanitarinių mokslų specifiką. Šiems mokslams svarbu istorinis rakursas. Profesorius siūlė sukurti lietuvišką JSTOR archyvo analogą. Jo kūrimą reikėtų pradėti nuo lituanistinės emigracinės periodikos skaitmeninimo, paskui skaitmeninti sovietinį laikotarpį (nes tai svarbu istoriniu požiūriu) ir pereiti prie knygų skaitmeninimo bei jų atvėrimo visuomenei.
VU mokslo ir inovacijų direktorė Vida Lapinskaitė kalbėjo apie atvirąją prieigą ir intelektinę nuosavybę Vilniaus universitete. Ji pristatė pagrindinius VU intelektinės nuosavybės dokumentus bei principus, kuriais vadovaujamasi universitete.
Diskusijoje dalyvavę Vilniaus universiteto bendruomenės nariai pateikė šiuos siūlymus:
1. Prisijungti prie OpenDOAR (The Directory of Open Access Repositories) iniciatyvos.
2. Dalį VU mokslo fondo lėšų siūlyti skirti mokslininkų publikavimui atvirosios prieigos žurnaluose finansuoti.
3. Siūlyti VU Mokslo komitetui peržiūrėti ir atnaujinti Atvirosios prieigos prie Vilniaus universiteto mokslo darbų ir mokslinių tyrimų rezultatų nuostatus.
4. Inicijuoti projektą (veiklas) dėl VU bibliotekos fondo, lituanistinės medžiagos, VU mokslo publikacijų skaitmeninimo ir atvėrimo mokslo ir studijų reikmėms.
Komentarų: 1
2014-10-24 11:37
4Koks tikslas universiteto pinigus skirti Open Access? Mes labai turtingi? Tada geriau finansuokit mokslininku vizitus i uzsienio centrus, o ne kazkokis zurnalus.