-
Prof. habil. dr. Artūras Žukauskas. J. Žilio nuotrauka
Priėmus naująjį Vilniaus universiteto statutą, įsibėgėja naujų universiteto valdymo organų formavimas. Vasaros pradžioje išrinktas VU Senatas jau spėjo patvirtinti universiteto Tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašą – prasideda rinkiminė kampanija. Pagal šią tvarką universiteto dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai rinks devynis Tarybos narius, o dar du narius deleguos Studentų atstovybė. Kiekvienas universiteto darbuotojas, turintis rinkimų teisę, rinks vieną savo mokslų ir studijų grupės plėtros interesams atstovaujantį Tarybos narį ir keturis narius, atstovaujančius apibrėžtiems visuomenės interesams.
Tarybai statutas suteikia plačius strateginio valdymo įgaliojimus. Tarybos priedermė yra rinkti ir atleisti rektorių bei stebėti, ar universiteto strateginiame plane numatyta pajamų ir išlaidų sąmata, struktūra, personalo formavimo principai ir studijų vietų skaičius atitinka universiteto misiją ir užtikrina strateginio plano vykdymą. Taip pat Taryba daro išvadas, ar universitetas eina teisingu keliu, numatytu strateginiame plane.
Nors Lietuvos aukštojo mokslo reforma rėmėsi pažangia užsienio patirtimi, universitetų tarybų formavimo metodai nebuvo nei pakankamai atskleisti mūsiškiame Mokslo ir studijų įstatyme, nei nuodugniai diskutuoti visuomenėje bei universitetų bendruomenėse. Galiausiai dėl orientyrų formuojant Lietuvos universitetų tarybas stokos vienur šios tarybos tapo valdžios politinės valios realizavimo įrankiu, kitur – pavienių entuziastų, siekiančių reformuoti universitetus, tribūna arba atvirkščiai – vienvaldžių rektorių gynybiniu įtvirtinimu. Todėl siekiant išvengti ankstesnių klaidų ir gerinti mūsų universiteto strateginį valdymą VU Senato patvirtintoje tvarkoje pasinaudota tam tikrais vadybos mokslo pasiekimais. Ši tvarka reikalauja naujų žinių tiek keliant kandidatus, tiek juos renkant.
Vienas iš pagrindinių Europos, ypač Skandinavijos, universitetų reformos tikslų yra užtikrinti jų adekvatų reagavimą į besikeičiančias išorines sąlygas ir didinti socialinę atsakomybę. Tuo tarpu vienas iš svarbiausių strateginio valdymo modelių, kurie leidžia organizacijai užtikrinti šias funkcijas, remiasi vadinamaisiais suinteresuotaisiais asmenimis (angl. stakeholder). Šį modelį, apibendrinęs bendravimo su 4000 įmonių vadovais patirtį, susistemino Minesotos universiteto profesorius R. Edwardas Freemanas savo knygoje „Strateginis valdymas. Suinteresuotųjų asmenų metodas“ (naujausias leidimas – R. Edward Freeman, Strategic Management. A Stakeholder Approach, Cambidge University Press, 2010). Ilgainiui suinteresuotųjų asmenų metodas imtas taikyti ne tik verslo įmonėse, bet ir kitose organizacijose.
Freemanas naudoja tokį suinteresuotųjų asmenų apibrėžimą: suinteresuotasis asmuo organizacijoje yra grupė ar individas, kuris gali turėti įtakos organizacijos tikslų pasiekimui arba kuriam gali turėti įtakos organizacijos tikslų pasiekimas. Be to, būtina identifikuoti procesus, kuriais remiantis realizuojamos šios įtakos. Freemanas išskiria ir „vidinių“ suinteresuotųjų asmenų kategoriją. Vidiniai suinteresuotieji asmenys taip pat turi prisidėti prie organizacijos reagavimo į besikeičiančias išorines sąlygas ir socialinės atsakomybės didinimo, todėl būtina, kad jie turėtų išplėtotos saitus su organizacijos aplinka. Kita vertus, vidiniai suinteresuotieji asmenys turi būti ir organizacijos „vertybių sergėtojai“ (bet kokios organizacijos strateginis valdymas yra neįmanomas be vertybinio pamato). Suinteresuotieji asmenys parenkami atlikus suinteresuotųjų asmenų analizę, t. y. identifikavus atitinkamas vidines ir išorines suinteresuotąsias grupes ir subalansavus jų įtakas organizacijai.
Taigi tam, kad Vilniaus universitetas galėtų pasinaudoti pažangiais strateginio valdymo metodais, siūlyčiau rinkiminės kampanijos metu atsižvelgti ne tik į kandidatų į Tarybos narius reputaciją, kompetenciją, patirtį ir statusą, bet ir pasidomėti, ar jie atitinka minėtus kriterijus, t. y.
- kaip bet kuris kandidatas galėtų paveikti Vilniaus universiteto tikslų pasiekimą arba būti paveiktas Vilniaus universiteto tikslų pasiekimo ir kokiais procesais remiantis būtų realizuotos atitinkamos įtakos ir
- kokiu vertybiniu pamatu ir kokiais saitais su universiteto aplinka žada remtis vidinis narys.
Ar Vilniaus universitetas sugebės pasinaudoti pažangiais strateginio valdymo metodais, priklausys nuo kiekvieno bendruomenės nario.
Komentarų: 5
2014-10-06 16:52
LeoĮdomus ir vertingas tekstas neišvengė kai kurios painiavos (ar neaiškumų):
Vienur sakoma, kad “būtina identifikuoti procesus, dėl kurių realizuojamos šios įtakos”, kitur ” kokiais procesais remiantis būtų realizuotos atitinkamos įtakos”. Tai visgi _dėl_ kurių [procesų] ar _kuriais_ [procesais] remiantis?
Toliau, tekste kelis kartus minima socialinė atsakomybė. Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA aka CSR) šiais laikais yra madinga, nors ir vis dar kontroversiška, sąvoka, aprėpianti įvairius aspektus – nuo aplinkosaugos ir “nekorumpuotumo” iki sąžiningo atlyginimo už darbą ir labdaros. Tačiau ĮSA daugiausia kalba apie _verslo_ SA. Derėtų ap(si)brėžti, kas/kokia yra viešojo sektoriaus įstaigų ir, konkrečiai, universitetų socialinė atsakomybė, kaip jos didinimas įvertintinas ir pamatuotinas, pries pradedant apie ją klausinėti pretendentus į Tarybą.
2014-10-07 09:53
AoĮdomus straipsnis. Tik kad rinkimų sistema, man atrodo, ne visai tinkama.
,,…rinks vieną savo mokslų ir studijų grupės plėtros interesams atstovaujantį Tarybos narį…”
O kokiais principais remiantis sudarytos tos grupės? O jei interesai tarpgrupiniai, tai už kurį balsuoti?
Ir kodėl išorinius rinks visi, o vidinius – pagal kažkokių grupių kažkokios plėtros interesus?
2014-10-07 18:47
GintarasLeo kaip visuomet priekabus, bet tai tik gana nereikšminga detalė, kurią jis paliečia.
Kita svarbi ir gal net keletą kartų svarbesnė yra profesoriaus iškomunikuota žinia ar raginimas – pagalvoti prieš balsuojant už vieną ar kitą kandidatą.
Gal netgi galima būtų įvardintus kriterijus ir praplėsti, įvedant kad ir tokį: ” kandidatas asocijuojasi ir jo darbai kalba apie jį kaip apie stagnatorių” – manyčiau tiems žmonėms kurie bijo permainų, kuriems universitetas geras , jei čia niekas nesikeičia – toks kandidatas labai tiktų :)
Kiti -kurie pokyčių nebijo ir pokyčius priima kaip galimybę o ne grėsmę, kurių esama situacija netenkina – ko gero būtų prieš vien išgirdę tokio kandidato pavardę.
Dar – tikrai nesinorėtų, kad kandidatas būtų veikiamas (nors to neišvengsi) arba , tiksliau tariant pasiduotų poveikiui – vidinių interesų grupių, mažesnių ar didesnių vadovų, politikų, verslo grupių, etc.
2014-10-08 15:30
Mano 3grašismano galva, raginimas “pagalvoti prieš balsuojant” gana keistas, juk ši žinia skirta VU bendruomenės nariams, o ne psichiatrinės ligoninės pacientams :-). Nebent prof.Žukauskas ir p.Gintaras nori pasakyti kad iki šiol Vilniaus universitete rinkimai bei sprendimai buvo daromi negalvojant apie jų pasekmes :-).
Dėl pokyčių nebijančių kandidatų: pokyčiai pokyčiams nelygu. Vieni pokyčiai gali bloginti, kiti – gerinti situaciją. Tad ir tuos kandidatus, kurie pkyčius priima kaip galimybę reikia vertinti labai atidžiai: ar kartais jie nėra status quo keisti užsimoję “mini-leninai”?:-)
Gi norėti, kad kandidatai ar išrinktieji būtų “sterilūs” aplinkos atžvilgiu, nepaveikūs ir neimlūs įvairių suinteresuotųjų asmenų ar jų grupių “lobizmui”, man regis išvis nerealu: tai tas pats, kas norėti, kad politinės partijos atstovautų “visų”, o ne dalies visuomenenės interesus
2014-10-08 22:28
GintarasGerbiamas kolega čia ne 3grašis, o rimta diskusija gali įsisiūbuoti – ačiū už tai…
bet pripažinkite, kad psichiatrijos klinikos pacientai nebalsuoja ir jų niekas neįkalbinėja, nebent vietiniai jų Napoleonai :)
taip pat pripažinkite, kad tokie rinkimai, kada kiekvienas ,toli gražu ne pateptasis, o kiekvienas VU -tiesa, čia ko gero meluoju, nes ne visai kiekvienas- dar žiūrima kiek jis etato užėmęs ir pan.:( ] – bet vis tiek – tokia dauguma dar niekada nebalsavo ir nelėmė pačių aukščiausių vadovų rinkimo. Jei teko susipažinti su įvairių tyrimų medžiaga apie universitetų valdymą, tai iki šiol mūsuose buvusi rektoriaus rinkimų tvarka labiau prilyginama “geriausio iš tam tikro rato paskyrimas”, kada tarsi pavaldiniai (dekanai ir direktoriai) išsirenka arba pasiskiria sau tinkamiausią. Suprantama, kad paskirtasis niekada nebuvo per daug griežtas jį renkantiesiems, ypač jei grėsdavo perrinkimas…bet tai jau istorija ir čia neverta daug rašyti.
Žymiai įdomesnė jūsų mintis dėl kandidato nepriklausomumo – nors protu galima suvokti , kad tokių “sterilių” gali ir nebūti, tačiau labai norėtųsi, kad ir susitepusio, ar perdėm angažuoto, ar marionetės taip pat nerinktų.
Tarybos narys “mini-leninas” mažiau pavojingas už rektorių “mini-hitlerį”, nes dar yra kiti 10 kurie atsveria tą jo “leninizmą” :)