Karjeros centras praėjusiais metais pirmą kartą suorganizavo praktikas studentams, studijuojantiems ekonometriją. Šiais mokslo metais praktikas atlieka jau septynių studijų programų studentai iš Matematikos ir informatikos bei Chemijos fakultetų. Kaip organizuojamos praktikos, kokie darbdavių bei studentų atsiliepimai apie jas?

Kaip organizuojamos praktikos?

Praktikoms ruošiamasi semestrą prieš jas atliekant. Studentai privalo pildyti apklausos anketą Karjeros centrui, nurodydami, kokiose iš trijų įmonių jie pageidautų atlikti praktiką. Šiuo metu studentų atrankos į įmones procesas buvo atiduotas jo dalyviams: studentai gali tiesiogiai įmonių atstovams siųsti savo praktikos dokumentus ir dalyvauti visų pageidaujamų įmonių atrankoje. Jie paieškas vykdo pagal įmonių sąrašus, pateiktus internetinėje Karjeros centro svetainėje, tačiau gali ieškoti praktikos vietos ir įmonėse, kurių nėra sąraše.

Būsimieji praktikantai gali rinktis ne tik pagal įmonių „vardą“, bet ir pagal praktikos užduotis, kurios skelbiamos prie informacijos apie studentus priimančią įmonę – pagal konkrečią veiklą, kuri juos domina. Profesinės praktikos užduotys gali būti formuluojamos ir kaip bakalauro baigiamojo darbo tema.

Įmonės, sutikdamos priimti studentus į praktiką, taip pat įvardija ir būdą, kuriuo atsirenka praktikantus. Kai kurios įmonės atranką palieka fakulteto bendruomenei, kitos renkasi studentus pagal jų atsiųstus praktikos dokumentus (CV, motyvacinį laišką bei studijų rezultatų pažymą), trečios, gavusios studentų praktikos dokumentus, kviečia juos į pokalbį.

Vienas iš ne mažiau svarbių praktikos organizavimo etapų yra profesinio pasirengimo praktikai programa. Jos metu Karjeros centro psichologė J. Lazauskaitė veda kelis seminarus: kaip studentai turėtų tinkamai parengti savo gyvenimo aprašymą ir motyvacijos laišką bei kaip elgtis per konkursinį pokalbį. Centre taip pat vyksta studentų mokymai, kuriuose jie supažindinami, kaip vyks praktikos.

Paskutinis praktikos organizavimo etapas, kai įmonės jau yra atsirinkusios praktikantus, yra praktikos įteisinimas trišale sutartimi, pasirašoma tarp studento, į praktiką priimančios įmonės ir Universiteto.

Šiuo metu Karjeros centras įgyvendina projektą, kurio tikslas – sukurti modernią informacinę sistemą profesinei praktikai organizuoti. Ši sistema susies profesinės praktikos dalyvius: darbdavius ir studentus bei praktikos koordinatorius Universitete ir centre į vieną duomenų bazę, taip bus lengviau informuoti dalyvius apie praktiką, organizacinius bei administracinius procesus. Sistemos pagalba darbdaviai galės betarpiškai teikti praktikos pasiūlymus studentams, matyti visų kandidatų CV, motyvacijos laiškus ir studijų rezultatus. Kandidatų reitingavimo sistema sutaupys laiko darbdaviams pasirenkant praktikantus, jei bus dideli konkursai į skelbiamas praktikos vietas. Profesinės praktikos organizavimo sistemą pirmiausia bus bandoma įdiegti Matematikos ir informatikos bei Chemijos fakultetuose.

Nėra praktikos – ne problema

UAB „Vilniaus vandenys“ priėmė cheminės analizės technologiją studijuojančius studentus. Geriamojo vandens laboratorijos viršininkė Gražina Jurgelevičiūtė teigė, kad iš praktikantų reikalauja darbštumo, pareigingumo, sąžiningumo, gerų teorinių ir praktinių žinių. Mūsų studentais praktikantais laboratorijos viršininkė patenkinta, tačiau teigia, kad geriausiai praktiniam darbui parengti Vilniaus kolegijos studentai. Ji sako, kad įdarbinant „Vilniaus vandenyse“ nereikalaujama patirties: skiriamas bandomasis laikotarpis, nes savaip išugdytas darbuotojas yra vertingesnis negu atėjęs su įsivaizduojama patirtimi.

Fizikos instituto mokslinė darbuotoja Benedikta Lukšienė teigia, kad praktikantės puikiai perprato laboratorijos darbo specifiką, savo teorines žinias sugebėjo pritaikyti praktiškai ir dirbo savarankiškai, tad su jomis nebuvo sunku. Apie darbdavių pageidavimą, kad būsimasis darbuotojas turėtų darbo praktikos, mokslinė darbuotoja mano, jog studentai galėtų prašyti rekomendacijų iš praktikos vietų – „gal tai suminkštintų darbdavių širdis“.

AB „Sampo bankas“ dažniausiai priima įvairių universitetų paskutinių kursų studentus iš ekonomikos, finansų, bankininkystės ir verslo vadybos studijų programų. Personalo departamento atrankos ir administravimo vadybininkė Edita Narbutienė teigia, kad iš praktikantų, kaip ir iš darbuotojų, reikalaujama tobulėti, sugebėti bendradarbiauti. VU praktikantų darbu ji yra patenkinta, nes buvo daug atsakingų studentų, norinčių sužinoti daugiau apie banko produktus, procesus, teikiamas paslaugas. Dalis iniciatyvių studentų po praktikos priimami dirbti. E. Narbutienės nuomone, tai, kad neturi darbo banke patirties – ne problema, nes įsidarbinusiems studentams siūloma įvadinė programa, kurioje suteikiama profesinių žinių. Pasak E. Narbutienės, praktika lemia praktikanto apsisprendimą dėl darbo ir tolesnių studijų.

Dėmesys teorijai, o ne praktikai

Laura Lukšaitė mokosi Matematikos ir informatikos fakultete, ketvirtame kurse, matematiką ir matematikos taikymus. Šiuo metu ji atlieka praktiką AB SEB Vilniaus banke, Klientų aptarnavimo kokybės departamente.

„Karjeros centras man labai padėjo, – teigia ji. – Išklausiau naudingus seminarus: „CV ir motyvacijos laiško rengimas“ ir „Elgesys pokalbio-interviu metu“. Svarbi buvo ir kita informacija, kuri buvo pateikta Karjeros centro internetinėje svetainėje – įmonių, kuriose galima atlikti praktiką, sąrašai, informacija, reikalinga pildant praktikai būtinus dokumentus.

Dirbant, teigia L. Lukšaitė, labai svarbus kūrybingumas, nes reikia kurti tyrimų situacijas bei rašyti ataskaitas, taip pat atsakingumas ir atidumas, nes tenka dirbti su daugybe skaičių. L. Lukšaitė patenkinta, nes nepritrūko jokių žinių. Dabar ji jau gali pasakyti, kad norėtų dirbti tokį arba panašų darbą. „Šiek tiek liūdna, kad studijuojant mano specialybę daugiau dėmesio skiriama teorijai, nei praktikai“, – teigia ji.

Ekonometrija už Universiteto sienų

Aurelija Petrauskaitė praktiką atliko Lietuvos Respublikos Finansų ministerijoje, Europos Sąjungos biudžeto skyriuje. „Per praktiką supratau, kad norint dirbti šį darbą dar trūksta daug žinių, dėl to po praktikos atsirado noras ir motyvacija stoti į magistrantūrą“, – teigia mergina, tad dabar A. Petrauskaitė studijuoja ekonometriją pirmame magistrantūros kurse.

Praktika, atlikta prieš metus, buvo sunki, nes mergina dirbo skyriuje, kuriame tokios srities specialistų nėra – pagalbos ji sulaukė iš kuruojančio dėstytojo. Magistrantė sako, kad tik po praktikos pradėjo suprasti, kas yra ekonometrija, kur ji taikoma ir su kuo „valgoma“. Praktika tam ir buvo reikalinga, kad ją atliekantys studentai suprastų, kaip ekonometrija atrodo už Universiteto sienų.

Studentė teigia, kad Universitete atliekamos pratybos nelabai atitinka realybę, jose daugiau dėmesio teikiama techninėms detalėms.

Praėjusiais metais praktika vykdyta pirmą kartą, taigi, A. Petrauskaitės manymu, nesusipratimų neišvengta: ne visos praktikos vietos buvo tinkamos atlikti ekonometrinės srities praktiką, tačiau dabar šią problemą Karjeros centras jau baigia išspręsti.

Nuomonė apie specialybę nepakito

„Iš praktikos pasiėmiau viską, ką galėjau – patirtį, įgūdžius, žinias, pažintis; pasikeitė vertybės“, – mano Gintarė Petkutė, praėjusiais metais baigusi ekonometriją. Praktiką ji atliko AB „Hansabankas“, Rizikos valdymų tarnyboje.

Per praktiką G. Petkutė suprato, koks svarbus yra komandinis darbas, įgijo žinių iš finansų srities. Keliami reikalavimai buvo įvykdomi: programavimo įgūdžiai, vertybinių popierių rinkos išmanymas, o puikios anglų kalbos žinios pravertė bendraujant su kolegomis iš Latvijos, Estijos bei Švedijos bei skaitant įmonės dokumentus.

Universitete G. Petkutė tikėjosi gauti daug daugiau ekonomikos žinių, o nuomonės apie specialybę praktika nepakeitė – ją tik patvirtino, ir paskatino labiau domėtis ekonomikos sektoriumi. Studentės manymu, teorinės žinios yra labai reikalingos, tačiau kai jos „toli“ nuo praktikos – negerai.

Studijas ėmė vertinti rimčiau

„Sekėsi puikiai!“ – taip pakiliai apie beveik dviejų mėnesių praktiką kalbėjo Jevgenija Žukovskaja. Mergina, studijuojanti chemiją Vilniaus universitete, praktiką atliko UAB „AGA“ – dujų kompanijoje.

Studentė yra patenkinta ir kolektyvu, ir darbo vadovu, ir darbu. Jai nebuvo iškelta griežtų reikalavimų: reikėjo dirbti, išmanyti darbą. Vienas iš svarbesnių dalykų – noras mokytis ir išmokti, kitas – mokėjimas teorines žinias pritaikyti darbe. Darbo vadovas į J. Žukovskajai iškeltas užduotis žiūrėjo rimtai ir kilus neaiškumams visada padėdavo. Darbas profesionaliame kolektyve padėjo šiai studentei suformuoti darbo įgūdžius, įgyti patirties. Tiesa, ji pamatė, kad reikės mokytis anglų kalbos. Nuomonės apie specialybę praktika ypatingai nepakeitė, tačiau tai, ko mokoma Universitete, mergina ėmė vertinti rimčiau.