Gegužės 5 dieną Šv. Jonų bažnyčioje iškilmingame Vilniaus universiteto Senato posėdyje buvo suteikti VU Garbės daktarų vardai iškilioms asmenybėms – Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentui Jacques‘ui Rogge‘ui ir Švedijos Umea universiteto profesoriui Gunnarui Kulldorffui. Svarstydamas Medicinos ir Matematikos ir informatikos fakultetų Tarybų teikimus, Senatas aukštai įvertino būsimųjų Garbės daktarų nuopelnus tarptautinei bendruomenei, Lietuvai ir Vilniaus universitetui. Vilniaus universiteto Garbės daktarų vardai jau suteikti keturiasdešimčiai iškiliausių pasaulio mokslininkų.

Jacques‘as Rogge‘as įvertintas kaip sporto medikas

Iškilus sporto medikas, mokslininkas, sporto administratorius ir žymus sportininkas, Lietuvos sugrįžimo į pasaulio olimpinę šeimą advokatas, pasaulio olimpinio judėjimo vadovas daktaras Jacques‘ as Rogge‘as pagal specialybę – ortopedas traumatologas. Jacques‘as Rogge‘as yra kilęs iš senos flamandų šeimos, kuri nuo seno garsėjo sporto tradicijomis. Pats Rogge‘as kaip buriuotojas dalyvavo Meksiko (1968), Miuncheno (1972), Monrealio (1976) olimpinėse žaidynėse, šios sporto šakos pasaulio čempionas. Regbis – antroji sporto disciplina, kurios čempionu Jacques‘as Rogge‘as tapo būdamas Belgijos regbio nacionalinės rinktinės narys.

1989–1992 m. Jacques‘as Rogge‘ as buvo išrinktas Belgijos nacionalinio olimpinio komiteto prezidentu, 1989–2001 m. – Europos olimpinio komiteto prezidentas, 1991 m. išrinktas Tarptautinio olimpinio komiteto nariu, o 1998 m. – jo Vykdomojo komiteto nariu. 2001 metais Jacques‘as Rogge‘as išrinktas Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu. Tai aštuntasis šio komiteto, vienijančio 202 pasaulio šalis, prezidentas.

Dr. Jacques‘o Rogge‘o profesinė ir mokslinė veikla labai įvairiapusė. „Vargu ar galima surasti pasaulyje kitą mediką, kurio veikla taip toli peržengtų siauros profesijos ribas, o išsilavinimas ir erudicija būtų tokie daugiaplaniai“, – pristatydama būsimąjį Garbės daktarą teigė MF dekanė prof. Zita Kučinskienė. Dar 1968 metais gydytojas Jacques‘as Rogge‘as paskelbė mokslo darbą apie ortopedinį lumbalgijos gydymą, o 1969 metais – apie kineziterapinį ir ortopedinį skoliozės gydymą. Susiejęs sportininko bei mokslininko patyrimą su mediko profesija, jis daug dėmesio ir laiko skyrė darbui įvairiose komisijose, darbo grupėse, susijusiose su olimpiečių medicinos priežiūra, tyrimams, kurie vis plačiau taikomi sporte.

Skiriant Jacques‘ą Rogge‘ą Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu, buvo įvertinta jo tarptautinė veikla bei profesinė kompetencija. Jacques‘as Rogge‘as moka 5 kalbas: flamandų, prancūzų, anglų, vokiečių, ispanų. Jis ištikimas sąžiningo sporto idėjai ir visada pabrėžia sporto svarbą Europos integracijos procese.

2004 metais Jacques‘as Rogge‘ as buvo išrinktas Jungtinių Amerikos Valstijų Sporto akademijos Garbės daktaru.

Didelį ir neįkainojamą vaidmenį dr. Jacques‘as Rogge‘as suvaidino sugrąžinant Lietuvos tautinį olimpinį komitetą į pasaulio olimpiečių šeimą ir buvo vienas iš svarbiausių šios „bylos“ advokatų. 1988 metais atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas turėjo beveik trejus metus kovoti dėl sugrįžimo į Tarptautinį olimpinį komitetą. Tuo metu dr. Jacques‘as Rogge‘as kartu su įtakingais šio komiteto vadovais du kartus lankėsi Lietuvoje ir atliko didelį organizacinį darbą, kol 1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne TOK vykdomojo komiteto posėdyje buvo pripažintas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Jacques‘o Rogge‘o vadovaujamas Tarptautinis olimpinis komitetas savo veiklą ir ryšius Lietuvoje vykdo per Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. Šis komitetas ir jo prezidentas Artūras Poviliūnas bendradarbiauja su VU Sveikatos ir sporto centru, ir jau 10 metų – su Medicinos fakultetu: Žmogaus ir medicininės genetikos katedra bei Reabilitacijos ir sporto medicinos centru. Nuo 1996 metų šis centras teikia paslaugas aukštos klasės sportininkams. Bendradarbiavimas naudingas ir centrui, ir fakultetui, nes minėtame centre vykdomi moksliniai tyrimai, rengiami rezidentūroje ir tobulinami sporto medicinos gydytojai bei kineziterapeutai. Būsimieji sporto medicinos specialistai, bendradarbiaudami su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, gali susipažinti su aukštos klasės sportininkų sveikatos priežiūros specifika, todėl šie specialistai ateityje galės geriau padėti sportininkams siekti aukštų rezultatų, išvengti traumų, sveikatos sutrikimų; galės efektyviau organizuoti individualias sportininkų atsigavimo po intensyvių sportinių treniruočių programas ir kt.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas suteikė Medicinos fakultetui ir Sveikatos ir sporto centrui materialinę paramą – padėjo įsigyti labai svarbią diagnostikai, gydymui ir reabilitacijai aparatūrą. Medicinos fakulteto specialistai kviečiami dalyvauti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto organizuojamose ir finansuojamose konferencijose, tobulinimosi kursuose, jiems sudaromos sąlygos dalyvauti sportininkų treniruočių stovyklose ir atlikti sporto medicinos bei mokslinius tyrimus.

Profesorius Gunnaras Kulldorffas – pasaulio be ribų ir sienų žmogus

Matematikos ir informatikos fakulteto Tarybos teikimu VU Garbės daktaro vardas suteiktas profesoriui iš Švedijos Gunnarui Kulldorffui.

Gunaras Kulldorffas Lundo universitete 1961 metais įgijo statistikos srities mokslų daktaro laipsnį. 1965 metais tapo Umea universiteto profesoriumi, vadovavo Matematinės statistikos institutui. Profesoriaus tyrimų rezultatai imčių teorijos ir statistinių eksperimentų planavimo srityse pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Dabar juos neginčytinai galima pavadinti taikomosios statistikos klasika.

Fundamentalūs tyrimai ir jų taikymai, mokslo ir praktikos sąsajų ieškojimas, mokslo žinių sklaida ir mokslinių tyrimų organizavimas – tai akademinės veiklos sritys, kuriose profesorius Gunnaras Kulldorffas pasiekė didelių, tarptautinės statistikų teoretikų ir praktikų bendruomenės didžiai vertinamų laimėjimų. Profesorius aktyviai dalyvavo daugelio tarptautinių institucijų veikloje, rengė ir vykdė įvairius tarptautinius taikomosios statistikos tyrimų ir studijų projektus.

1981 metais profesorius buvo išrinktas pasaulio statistikų kongreso programos komiteto pirmininku, 1981–1985 metais buvo tarptautinio Statistikos instituto viceprezidentas, 1987–1989 metais – JAV statistikų draugijos direktorių tarybos narys, 1989–1991 metais ėjo Tarptautinio statistikos instituto prezidento pareigas.

Vykdydamas tarptautinio Statistikos instituto užduotis – plėtoti statistikos tyrimus ir taikymus – profesorius Gunnaras Kulldorffas lankėsi daugelyje pasaulio šalių. 1991 metais užsimezgė ryšiai ir su Lietuvos matematikais, dirbančiais tikimybių teorijos ir statistikos srityse. Profesoriaus Gunnaro Kulldorffo patirtis ir žinios labai pravertė mūsų šalies statistikos specialistams – mokslininkams ir praktikams. Prieš dešimtį metų profesorius Gunnaras Kulldorffas pasiūlė sukurti Baltijos imčių metodų universitetinį tinklą. Jame dalyvauja Latvijos, Estijos, Lietuvos bei Šiaurės šalių universitetai. Šio tinklo veikla apima daugelį aspektų. Kasmet rengiamos imčių teorijos bei metodologijos konferencijos – studijų savaitės, į stažuotes Umea ir Stokholmo universitetuose vyksta mūsų statistikos specialistai ir studentai.

Vilniaus universitete rengiami kelių krypčių statistikos specialistai. Taikomųjų statistikos problemų nagrinėjimui ir dėstymui profesoriaus Gunnaro Kulldorffo patirtis ir pagalba yra labai reikšmingi.

Žymiausias tarptautinės matematikų bendrijos renginys, vykstantis Lietuvoje – Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija. Šiais metais ji rengiama mūsų šalyje jau devintąjį kartą. Profesorius Gunnaras Kulldorffas yra aktyvus šio tarptautinio matematikų susitikimo rengėjų talkininkas. Pirmą kartą konferencijos metu į atskirą imčių teorijos metodų sekciją susiburs šios srities specialistai. Profesorius Gunnaras Kulldorffas – šios sekcijos darbo organizatorius ir vadovas – pakvietė atvykti žymiausius šios srities mokslininkus.

„Profesorius Gunnaras Kulldorffas yra mokslo pasaulio, pasaulio be ribų ir sienų žmogus. Tačiau jo patirtis, talentas ir pastangos kuria ir mūsų Universiteto dabartį, padeda mums dirbti ir siekti pripažinimo tarptautinėje mokslo bendrijoje“, – teigė MIF dekanas prof. F. Ivanauskas, pristatydamas būsimąjį VU Garbės daktarą.

Vilniaus universitetas, suteikdamas Garbės daktarų vardus šioms iškilioms asmenybėms, išreiškė jiems savo nuoširdžią pagarbą ir dėkingumą, o mūsų Universiteto istorijoje suspindėjo dar du ištikimybę universiteto idėjai savo gyvenimu paliudijusių mokslininkų vardai.

Parengė Liana Binkauskienė