Muzikologai net neabejoja, jog VU bibliotekos Rankraščių skyriaus fonduose saugomame prof. Jadvygos Čiurlionytės archyve surastų kūrinių autorystė priklauso kompozitoriui M. K. Čiurlioniui. Tai unikalūs iki šiol dar muzikologams nežinoti garsiojo menininko kūriniai.

Kūrinių atradimas buvo labai netikėtas tiek pačiam muzikologui, KTU Humanitarinių mokslų fakulteto Garso ir vaizdo menų technologijų katedros vedėjui doc. Dariui Kučinskui, tiek visiems kitiems besidomintiems M. K. Čiurlionio kūryba. Daugiau kaip šešiolika metų šio kompozitoriaus gyvenimą ir kūrinius analizuojantis muzikologas D. Kučinskas rankraščius atrado po to, kai bibliotekoje sumanė pasitikslinti kelių kitų rankraščių duomenis. Bibliotekoje jam buvo atneštas visas pluoštas kompozitoriaus sesers J. Čiurlionytės bibliotekai perduoto fondo rankraščių, tarp kurių turėjo būti tie, kuriuos muzikologas norėjo aprašyti. Atidžiai vartydamas senuosius rankraščius muzikologas atkreipė dėmesį į kai kurias rašysenos ir braižo subtilybes, kurias jis žinojo esant būdingas tik Čiurlioniui.

Pasak muzikologo, rastame dokumentų pluošte – atskiri muzikiniai fragmentai. Rasti vienuolika lapų su natomis. Du lapai su kūriniais M. K. Čiurlionio muzikos specialistams jau buvo žinomi: tai daina balsui ir fortepijonui „Susimąstė angelėliai“ ir fugetė fortepijonui lietuvių liaudies dainos „O kur josi brolužėli“ tema.

Kiti kūriniai – staigmena M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojams. Tai 1898 metais komponuoto styginių kvarteto antroji dalis – „Antante“, viena fortepijoninių variacijų arba fortepijoninės sonatos trečioji dalis, sonatos smuikui ir fortepijonui pirma ir antra dalys (pirminiai juodraščiai, užrašyta ne iki galo), preliudas fortepijonui (klavyras orkestrui) d-moll, visiškai nežinomo orkestrinio kūrinio fragmentas, kur vietoj akoladžių užrašyta raidė „K“ ir kol kas daugiausia neaiškumų keliantis rankraštis, pavadintas „Largo“.

Rastų kūrinių parašymo metai taip pat ganėtinai aiškūs: maždaug 1897–1900 metai. Į klausimą, kodėl nekyla abejonių, kad tai – Čiurlionio rankraščiai, muzikologas gan užtikrintai atsakė, jog kompozitorių išduoda pirmiausia braižas.

„Stilius, pieštuko plonumas, šrifto pasvirimas. Pavyzdžiui, „K“ raidė – taip ją rašė tik Čiurlionis. Yra dar ir kūrinių kompozicinių ypatybių. Yra raudonu pieštuku perbrauktų rankraščių – raudonu pieštuku nubraukdamas likusią tuščią dalį popieriuje Čiurlionis žymėjo kūrinio pabaigą. Kai rašiau į kompiuterį natas, pastebėjau, jog vienas taktas yra pusinis, jis yra iš keturių ketvirtinių, bet Čiurlionis sutrumpina jį nenurodydamas jokių pasikeitimų – toks kūrybos bruožas buvo būdingas taip pat tik šiam kompozitoriui. Nekyla jokių abejonių, kad čia – Čiurlionio rankraščiai“, – aiškino muzikologas D. Kučinskas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikologas doc. Jonas Bruveris taip pat visiškai įsitikinęs Čiurlionio autoryste. Anot jo, rasti rankraščiai yra gana intriguojantis dalykas, praplečia supratimą apie kompozitoriaus kūrybinę veiklą“, – dėstė J. Bruveris.

Mokslininkai planuoja, jog rasti rankraščiai bus toliau tyrinėjami, aprašomi, paskelbti. Atrastą smuiko kūrinėlį galima bus panaudoti koncertiniam atlikimui.

Ona Mackonytė