Tokio tipo uždaviniui šių metų Lietuvos informatikos olimpiadoje reikėjo parašyti programą. „Dažnas tarptautinės informatikos olimpiados uždavinys taip pat yra trumpas linksmas pasakojimas, kurio veikėjai susiduria su iššūkiu ir turi jį įveikti“, – sako Kembridžo universiteto doktorantas Vytautas Gruslys. Jis buvo vieno iš šešių pastarosios olimpiados uždavinių autorius. Į tarptautinę informatikos olimpiadą Taipėjuje (Taivanas) vyko ir Matematikos ir informatikos instituto dr. Jūratė Skūpienė.

„Įspūdžiai iš Taivano labai puikūs. Olimpiada vyko sklandžiai tiek organizaciniu, tiek techniniu, tiek moksliniu požiūriu. Visur jautėme organizatorių geranoriškumą ir supratingumą. Maloniai nustebino puikus oras (jau kitą dieną po olimpiados pabaigos Taivane praūžė taifūnas), ne vienas dalyvis įsiminė ekskursiją į antrą aukščiausią pasaulio pastatą – 101 bokštą. Užduočių vertimui į dalyvaujančių šalių kalbas taivaniečiai pasiūlė naują vertimo sistemą. Ši naujovė buvo gan gerai priimta“, – džiaugiasi dr. J. Skūpienė.

Lietuviai iš šios olimpiados parsivežė du bronzos medalius. „Sėkmingai pasirodo tie mokiniai, kurie sugeba paversti ruošimąsi maloniu laisvalaikio leidimo būdu ir dirba sistemingai. Net ir žinant, ką reiktų išmokti, laukia daug darbo. Teorinio išmanymo neužtenka – idėją reikia pritaikyti daug kartų tol, kol mokinys ją įvaldo“, – patirtimi dalijasi V. Gruslys. Jis pats 2006–2008 m. būdamas mokinys dalyvavo tarptautinėse olimpiadose ir kiekvienoje jų pelnė medalį.

Lietuvoje mokiniams ruoštis padedama VU Matematikos ir informatikos fakulteto šeštadieninėje informatikos olimpiadininkų mokykloje, kurioje galima išmokti pagrindines olimpiadoms reikalingas temas. Tačiau geriausi mokiniai rodo daug asmeninės iniciatyvos ir patys ieško resursų, padėsiančių ruoštis.

„Mokinių tikslas yra įvaldyti keliasdešimt skirtingų temų. Didelė dalis uždavinių gali būti išspręsti kartu pritaikius kelias standartines idėjas. Tačiau nėra sąrašo, kuriame visos svarbios temos būtų surašytos. Geriausias šaltinis, kuriame galima jas atrasti – praėjusių olimpiadų uždaviniai“, – teigia V. Gruslys.

Tarptautinės informatikos olimpiados užduotys atrenkamos iš pasiūlymų, kuriuos pateikia žmonės iš įvairių šalių. Jie neturi būti mokslininkai ar susiję su olimpiadomis. Kembridžo universiteto doktoranto teigimu, paprastai per metus pasiūloma apie 30 uždavinių, kurie atitinka elementarius reikalavimus: yra išsprendžiami, nėra akivaizdžiai per sunkūs ar per lengvi. Iš jų lieka šeši, kuriuos mokiniai sprendžia dvi dienas po penkias valandas.

„Gabumai išrikiuoja tuos moksleivius, kurie įdėjo panašų kiekį pastangų. Gabesnis turės daugiau šansų išspręsti originalesnius uždavinius, kurių būna mažiau nei standartinių. Aukso medalį laimėti galima tik aktyviai renkant informaciją apie naujus uždavinius iš įvairių informatikos olimpiadų ir treniruojantis, kaip juos spręsti. Sidabro ir bronzos medalius galima pelnyti ir nesidomint kitomis olimpiadomis, bet reikia išspręsti daug klasikinių uždavinių“, – patarimus, kaip iš olimpiados parsivežti medalį, dalija V. Gruslys.

Tendencija, kad medaliai dažniausiai atitenka Vilniaus licėjaus ir KTU gimnazijos moksleiviams, išlieka, tačiau, dr. J. Skūpienės teigimu, reikėtų kalbėti ne apie gabių mokinių skaičių Vilniuje ar provincijoje, o apie tai, ką jiems galima pasiūlyti vienur ar kitur: „Vis dėlto labai svarbus motyvuojantis faktorius – olimpiadomis besidominčių mokinių bendruomenė. Vilniaus licėjus yra didelė gimnazija ir tarp nemažo skaičiaus gabių gimnazistų atsiranda visas būrys besidominčiųjų informatikos olimpiadomis. Jie dalijasi patirtimi, „užkabina“ naujų mokinių. Pelnyti medaliai įkvepia jaunesnius bendramokslius aktyviau ruoštis olimpiadoms.“

Dr. J. Skūpienė pabrėžia ir tarptautinių olimpiadų naudą: „Mokiniai išmoksta sistemingai dirbti, savarankiškai mokytis, tampa atsakingi už savo tobulėjimą, mokosi per labai trumpą laiką atpažinti uždavinio sudėtingumą, rasti geriausią sprendimą, mokosi priimti strateginius sprendimus. Visos šios savybės daro mokinius itin patrauklius darbdaviams. Nereiktų pamiršti dar vieno svarbaus dalyko – bendraminčių, būsimųjų IT specialistų bendruomenės.“ Pašnekovė prisiminė vieno buvusio olimpiadininko patirtį, kai šis dalyvavo pokalbyje dėl stažuotės tarptautinėje įmonėje. Būsimasis darbdavys vartė jo CV ir pastebėjo: „Esi dalyvavęs tiek pat tarptautinių informatikos olimpiadų kaip ir aš.“ Tai išgirdęs vaikinas suprato, kad bus priimtas.

Dr. J. Skūpienė sako, kad olimpiadų užduočių rengėjams ši veikla yra antraeilė, mat jie studijuoja ar dirba. Dėl to olimpiadoms aukojami vakarai ir savaitgaliai, sunku pakviesti prisidėti aukštųjų mokyklų dėstytojus. „Nenuostabu, kad aktyviausiai prie olimpiadų rengimo ir darbo su mokiniais prisideda buvę olimpiadininkai. Tai būdinga tiek Lietuvai, tiek kitoms pasaulio šalims“, – konstatuoja Matematikos ir informatikos instituto mokslininkė.

Šioje olimpiadoje bronzos medalius pelnė Vilniaus licėjaus dvyliktokas Mantas Pajarskas ir Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos vienuoliktokas Domantas Jadenkus.