Vasario 1 d. (penktadienį) 9.30 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė įteikė kvietimus kurti Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programas.

Vilniaus universitetas aktyviai dalyvauja dviejų centrų programose:

• Pirmoji programa – Vilniaus Saulėtekio technologijų slėnio. Slėnio proveržio kryptys: Lazerių ir šviesos technologijos; Medžiagotyra ir nanotechnologijos; Puslaidininkių fizika, elektronika ir organinė elektronika; Civilinė inžinerija.
• Antroji programa – Vilniaus Santaros slėnio iniciatoriams. Slėnio proveržio kryptys: Biotechnologija, biofarmacija, molekulinė medicina ir stambiamolekulinės medžiagos; Modeliavimas, informatika ir komunikacijų technologijos.

Mokslo, studijų ir verslo slėnių plėtra siekiama sukurti Lietuvoje tarptautinio lygio žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Slėnių kūrimas vykdomas dviem etapais. Pirmajame etape buvo paskelbtas slėnių vizijų kūrimo konkursas. Gautos vizijos buvo įvertintos, pasitelkus Lietuvos ir užsienio ekspertus, ir patobulintos pagal gautas pastabas.

Antrajame etape, kuris prasidėjo vasario 1 dieną, slėnių iniciatoriai turės parengti Slėnių plėtros programas, kurios po ekspertinio vertinimo bus teikiamos tvirtinti Vyriausybei. Parengus ir Vyriausybėje patvirtinus programas prasidės realus integruoto mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimas. Slėnių plėtra bus finansuojama iš įvairių finansavimo šaltinių : ES struktūrinių fondų, privačių lėšų, valstybės turto atnaujinimo programos, užsienio investicijų.

Mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo pajėgumų didinimas, jų ryšių su ūkio ir visuomenės reikmėmis stiprinimas yra vienas svarbiausių šiandien pasaulyje vykstančios ekonominės ir politinės konkurencijos veiksnių. Pirmaujančių pasaulio šalių konkurencingumo strategijose svarbus vaidmuo skiriamas teritoriškai vientisiems mokslo, studijų ir inovatyvaus verslo junginiams.

Tokiuose junginiuose telkiamos svarbiausios šalies mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo institucijos, vystomos žinių ir technologijų perdavimo iš viešojo sektoriaus į privatų verslą sistemos, sudaromos sąlygos kurtis žinioms imlaus verslo įmonėms. Vakarų šalyse tokie centrai pradėjo kurtis dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje (pavyzdžiui, garsusis JAV Silicio slėnis). Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio tokie centrai išplito Vakarų Europoje, Skandinavijoje, Japonijoje, pastaruoju metu sparčiai kuriasi Kinijoje, kitose Tolimųjų Rytų šalyse ir visuose pasaulio regionuose, kuriuose sparčiausia mokslo ir technikos pažanga.

Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) – vienoje teritorijoje sutelktas mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialas, turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantis prie žinių visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo. Slėnių plėtra Lietuvoje siekiama sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti Lietuvos konkurencingumą.

Slėniai Lietuvoje kuriami siekiant sutelkti, atnaujinti ir optimizuoti infrastruktūrą, kuri leistų plėtoti aukštąsias technologijas ir kitus perspektyviausius mokslo, technologijų ir verslo sektorius, sustiprinti mokslinių tyrimų ryšius su studijomis, tyrėjų ir kitų specialistų rengimu, užtikrinti glaudžią mokslinių tyrimų, mokslo ir studijų bei imlaus žinioms verslo sąveiką.

Taip pat siekiama plėtoti aukščiausiojo lygio mokslinį bendradarbiavimą Lietuvos ir tarptautiniu mastu, pritraukti didelio intelektinio potencialo reikalingas užsienio investicijas, mokslo ir studijų bei imlaus žinioms verslo pagrindu kurti žinių ekonomikos branduolius.

Kvietimas rengti Slėnių plėtros programas yra labai svarbus įvykis Lietuvos mokslui, ekonomikai ir visai valstybei.

„U.V.“ ir ŠMM inform.