Vakar Vilniaus universitete viešėjo keturi Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriai, Respublikonų partijos nariai: Johnas McCainas, Johnas Barraso, Johnas Hoevenas ir Ronas Johnsonas.

Didžiajame kieme juos pasitiko l. e. p. VU rektorius prof. Jūras Banys ir palydėjo į Rektoriaus aulą, kur politikų laukė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Po trumpo pokalbio senatoriai mielai sutiko pasirašyti VU garbės svečių knygoje ir iškart nuskubėjo į Mažąją aulą. Joje J. McCainas, J. Barraso, J. Hoevenas ir R. Johnsonas dalyvavo diskusijoje „Laisva ir vieninga Europa: iššūkiai ir galimybės“, kurią moderavo Seimo narys, vienas iš Ronaldo Reagano namų Lietuvoje steigėjų Audronius Ažubalis.

Europos vizija: vieninga, laisva ir taikinga

„Rusijos invazija į Ukrainą ir brutalus bandymas suskaidyti šią šalį man primena dilemą, kurią nusakė Winstonas Churchillis: „Anglijai buvo pasiūlyta rinktis tarp karo ir gėdos. Anglija pasirinko gėdą, tad gaus ir karą.“ Klausimas mums visiems: Ar mes šiandien sprendžiame tą pačią dilemą? Ką galima padaryti, kad jos išvengtume? Koks būtų atsakymas, jei pasirinkimas tarp karo ir gėdos neišvengiamas?“ – retoriškai susirinkusiųjų klausė A. Ažubalis. Pasak jo, net ir dabar kurie Europos lyderiai verčiau linkę užsimerkti prieš tokią realybę.

J. McCainas pasidžiaugė, kad jam gera sugrįžti į šią gražią salę tokioje didingoje institucijoje, kurioje senatorius lankėsi 2012 m. gegužę. Buvęs respublikonų kandidatas į prezidentus su kitais trim senatoriais į Vilnių atvyko po vizitų Norvegijoje, Estijoje ir Latvijoje. Šiose šalyse senatoriai diskutavo su valdžia, kariuomene, parlamentų lyderiais. Šiandien JAV politikai išvyksta į Moldovą. „Lankome Baltijos šalis tam, kad pasitartume su savo sąjungininkais, kaip kartu reaguoti į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, karinę intervenciją rytų Ukrainoje ir kitus būdus daryti spaudimą kaimyninėms šalims, įskaitant ir šį regioną“, – paaiškino J. McCainas. Tad esant tokiai padėčiai JAV, Europa ir NATO negali taip paprastai tęsti savo darbų. Senatorius priminė, kad po šaltojo karo į santykius su Rusija dėjo dideles viltis ir visuomet tikėjo vieningos, laisvos ir taikingos Europos vizija. „Deja, dabar visiems turi būti aišku, kad Rusija ir jos prezidentas Vladimiras Putinas suka tamsos link“, – konstatavo respublikonas J. McCainas, primindamas Rusijos invaziją į posovietinę Gruziją 2008 m.

Įsipareigojimas NATO – 2 proc. BVP krašto apsaugai

„Turime atpažinti realybę, kad nukreiptume savo veiksmus tinkama linkme. Prezidentas Putinas trokšta atkurti tam tikrą imperinį dominavimą gretimose valstybėse. Tai politinis iššūkis ne tik Rusijos kaimynėms, bet ir mano anksčiau minėtai vizijai“, – teigė JAV senatorius. Taigi dabar reikia sustabdyti Rusijos agresiją, pademonstruoti NATO ryžtą, galimybę vykdyti gynybinius įsipareigojimus. Turint omenyje tai, ką V. Putinas daro Ukrainoje, šiandien kaip niekad svarbu, kad kiekviena NATO sąjungininkė gynybai skirtų mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. „Kiek žinau, Lietuva tą ir planuoja padaryti. Kuo anksčiau įvykdysite šį įsipareigojimą, tuo bus geriau“, – kalbėjo J. McCainas.

Jis prisiminė, kaip vaikystėje matydavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavas, kurios būdavo su pasididžiavimu nešamos liepos 4 d. parade: „Tėvai man paaiškino apie nelaisvas tautas. Dėl to jūsų kova buvo mūsų kova. Kiekvienas iš mūsų turėtume daryti tą patį dėl Ukrainos.“

Energetika – V. Putino politinis ginklas

Senatorius J. Hoevenas pabrėžė energetinės nepriklausomybės svarbą: „Jūs jau ėmėtės tam tikrų veiksmų suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos link, dėl kurių belieka jus tik pasveikinti. Tai padės ir mums priimti įstatymą, leisiantį eksportuoti suskystintas gamtines dujas. Tačiau tam reikia infrastruktūros. Taigi pradėti šiuos procesus turite jau dabar, nes jie užtruks keletą metų.“

J. Barraso tvirtino, kad energetiką V. Putinas naudoja kaip politinį ginklą. Senatorius prisiminė R. Reagano frazę, kad taika ateina per stiprybę. Energetinis saugumas yra didelė to dalis. „Taigi matome V. Putiną, kuris pusę pajamų gauna iš naftos ir dujų pardavimo kitoms šalims, kad šiais pinigais galėtų remti Rusiją ir savo veiksmus. Jis naudoja energiją kaip pažadus ir rimbą, kad apdovanotų draugus ir nubaustų priešus“, – pažymėjo J. Barraso.

R. Johnsonas išreiškė susirūpinimą, kad V. Putinui stiprybę suteikia Rusijos naftos gausa ir Europos priklausomybė nuo jos, taip pat Vakarų valstybių silpnumas. Senatorius pabrėžė, kad „turime būti stiprūs“. J. McCainas Rusiją pavadino mafijos valdoma degaline, apsimetančia valstybe. R. Johnsonas atkreipė dėmesį, kad V. Putinas nereaguoja į žodžius, o tik į veiksmą. „Turime suprasti, kad trumpalaikio ekonominio ir politinio skausmo vengimas mums daug daugiau kainuos. Taigi turime veikti – politiškai, galbūt ir ekonomiškai, rizikuoti“, – reziumavo JAV senatorius.

Po diskusijos JAV senatorių delegacija su laikinuoju VU rektoriumi pasikėlė į Šv. Jonų bažnyčios varpinę, kur pažintį su Vilniumi tęsė iš aukščiausio sostinės senamiesčio taško.