Artėjant šv. Kalėdų šventei ir Naujiesiems metams „Universitas Vilnensis“ paprašė VU akademinių padalinių vadovus pasidalyti su universiteto bendruomene pamąstymais apie besibaigiančius metus, nuveiktus darbus arba tiesiog pasveikinti visus, kuriuos vienija Vilniaus universiteto vardas, artėjančių švenčių proga.

Chemijos fakulteto dekanas, prof. habil. dr., Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas Aivaras Kareiva

2007-ieji Chemijos fakultetui buvo įprastiniai, niekuo neišsiskiriantys metai. O tai reiškia, kad metai buvo neblogi – paskelbta nemažai gerų publikacijų, visi planuoti doktorantai apgynė disertacijas, sėkmingai dalyvauta įvairiuose projektuose.

Kadangi Chemijos fakultetas nėra pats turtingiausias, tai šv. Kalėdos bei Naujieji metai švenčiami kukliai pačiame Chemijos fakultete. Kartu su studentais sudarome šventės programą, pakviečiame visus mūsų senjorus.

Geros sveikatos ir kad 2008-ieji nebūtų blogesni.

Filosofijos fakulteto dekanas, doc. dr. Kęstutis Dubnikas

Kiekvieni metai mūsų fakultete yra ir vienodi – apibrėžti mūsų fakulteto bei viso universiteto misijos, ir nauji, kitokie, nes mes nuolat judam ir augam, o tai nulemia kiekvienų metų skirtingumą, ypatingumą. 2007 metai Filosofijos fakultete gausūs įvairių naujovių tiek mokslo, tiek studijų srityje: vienos veiklos atsinaujino, kitos prasiplėtė, dar kitos buvo visiškai naujai inicijuotos. Prie šių naujovių svariai prisidėjo ir per šį laikotarpį įgyvendinami 42 nacionaliniai ir tarptautiniai projektai, kuriems didžiausia parama gauta iš ES Socialinio fondo, EK bendrosios programos, Valstybinio mokslo ir studijų fondų, Švietimo ir mokslo ministerijos, VU mokslo fondo, EK įvairių programų ir kt. fondų lėšų. Bėda ta, kad visoms veikloms ir iniciatyvoms vykdyti gražiojo fakulteto erdvės tapo per ankštos.

Šiais metais ypač daug nuveikta studijų tobulinimo srityje. Atnaujinta psichologijos magistrantūros programa, kuri bus pradėta įgyvendinti jau 2008 m. rudenį. Baigiama rengti psichologų profesinės priežiūros programa, kurios įdiegimas į studijų procesą užtikrins galimybę įgyti bei tobulinti psichologijos studentų ir jau dirbančių praktikų profesinės veiklos įgūdžius. Pradėtos standartizuoti tyrimo metodikos, rengti nauji vadovėliai, metodinės priemonės. Naują turinį įgauna vykdoma sociologijos ir kriminologijos magistrantūros programa, o į peržiūrėtą ir pertvarkytą psichologijos ir kriminologijos magistro studijų programą vėl vyks priėmimas po kelerių metų pertraukos. Šie ženklūs studijų programų pokyčiai buvo vykdomi Europos Sąjungos lėšų kofinansuojamais projektais. Kriminologijos atšakoje per vienerius metus buvo adaptuota 15 esamų ir sukurti 7 nauji paskaitų kursai, parengti 4 vadovėliai ir 4 metodinės priemonės. Šių metų pavasarį buvo sudaryta doktorantų darbo grupė, rengianti studiją „Europos Sąjungos valstybių patirtis kriminologijos studijų ir mokslo taikomųjų tyrimų srityse”. Gegužės mėn. fakultete viešėjo žymus Europos kriminologijos ekspertas, Nusikaltimų kontrolės ir prevencijos instituto prie Jungtinių tautų (HEUNI, Suomija) direktorius, Europos kriminologų draugijos prezidentas prof. Kauko Aromaa. Įgyvendinom ir daugelį kitų projektų.

Vienas iš gražiausių metų minėjimų – tai 500 metų filosofijos Lietuvoje sukaktis, kuri žymi ir visų kitų mokslų bei kultūros Lietuvoje pradžią. Ta proga surengta tarptautinė konferencija „500 metų filosofijai Lietuvoje”, į kurią atvyko daug Lietuvos ir užsienio šalių svečių. Konferencijos metu apžvelgti pusės tūkstantmečio filosofijos Lietuvoje kelio pasiekti rezultatai ir esama būklė.

Šv. Kalėdų laukimo ir šventinio džiaugsmo nuotaika verčia stabtelti, pažvelgti į kasdienos darbus kitaip, ne skubos ritmu. Kaip ir kasmet, fakultetas pasipuošia, savus ir svečius pasitinka studentiškos išmonės padabinta eglute. Būtent studentai, fakulteto studentų atstovybė pradeda šventinį ciklą, organizuodama kalėdinę vakaronę, kurioje nestinga išradingumo, vaišių. Artėjant Naujiesiems jau turime gražią tradiciją – susiburti drauge visai fakulteto bendruomenei, praleisti vakarą kartu bendraujant ir švenčiant.

Šventinę nuotaiką kuriame paskelbdami šventės temą, įtraukdami į programą įvairių linksmų ir rimtesnių numerių, kuriuose beveik visuose dalyvauja talentai iš mūsų pačių tarpo – dainininkai, šokėjai, fokusininkai ir kt., skamba karaokės dainos (daugelis mūsų dėstytojų, profesorių turi ypač gražius balsus), vyksta šokiai, dalijamos dovanos ir rengiami konkursai. Žinoma, prie šventės labiausiai prisideda gera nuotaika ir bendrumo dvasia, kurią atsineša kolegos. Šie metai pirmieji, kai šventę organizuoja burtu keliu šią atsakomybę gavę kolegos iš Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros.

Visiems Vilniaus universiteto bendruomenės nariams linkime giedrų ir džiugių švenčių, o naujais ateinančiais metais – neišsenkančios kūrybos ir energijos tęsti jau pradėtus ir imtis naujų prasmingų darbų mokslo ir studijų srityje, drąsos ir išminties pasitinkant naujus iššūkius ir skverbiantis į naujas pažinimo erdves. Studentams – sėkmingos sesijos ir jaunatviškų svajų išsipildymo. Linkime, kad universitete skleidžiamos žinios ir perduodama patirtis įaugtų į kiekvieno išeinančio universiteto absolvento širdį ir protą ir skleistųsi per jų darbus ir kūrybą vardan mūsų šalies gerovės. Tebūnie ateinantys metai kiekvienam iš mūsų dosnūs asmeninės laimės, ramybės bei santarvės.

Fizikos fakulteto dekanas, prof. habil. dr. Vytautas Balevičius

Drįsčiau teigti, kad mes, fizikai, besibaigiančiais metais neturėtume teisės skųstis. Juk įvyko daug kas ir labai teigiamo: pajudėjo Saulėtekio slėnio statybos, sėkmingai įsisavinome struktūrinių fondų lėšas, atnaujinome eksperimentinę įrangą ir patalpas, kurios jau labai supanašėjo su mums giminingų Europos mokslo centrų laboratorijomis. Pamatėme kitus ir save parodėme pasauliui simpoziumuose ir konferencijose, straipsniuose prestižiškiausiuose pasaulio mokslo žurnaluose. Atsiliepdami į naujausius laiko iššūkius, įvedėme naujas mokymo programas, parašėme ir parengėme leidybai daug naujų vadovėlių. Įrengtas galingas modernus kompiuterinis klasteris. Viliamės, kad 2008 metais bus pradėti projektuoti Aukštųjų technologijų rūmai Saulėtekio akademiniame miestelyje, fizikų rengiami projektai ir programos laimės konkursus.

Nepasakysiu nieko, kas mus darytų labai išskirtinus. Kartu su Alumni susirenkame kur nors, dažniausiai Universiteto kavinėje. Būna labai malonu pasimatyti ir pabendrauti su kolegomis fizikais – Fizikos fakulteto absolventais, gyvenimo išblaškytais po Lietuvą ir visą pasaulį, po įvairiausias veiklos sritis – ne tik mokslą, bet ir politiką, teisėsaugą, filosofiją, meną, verslą ar net dvasininkiją ir „gan slaptas” institucijas. Pajunti ir pradedi didžiuotis, ko vertas mūsų fakultetas ir smegenų mankšta jame.

Sveikatos ir kūrybinės energijos proveržių Visi kiti dalykai antraeiliai, ir jie ateis savaime, jei bus aniedu. Dažnai linkima materialinės gerovės, įvairiomis jos formomis, tarp jų ir iškreiptomis. Jeigu pinigų nereiks leisti vaistams, tai gerovė anksčiau ar vėliau ateis. Turėtume sulaukti, likime optimistai Dar būtų nuostabu, jeigu kūrybinę energiją galėtume skirti tikrai mokslinei kūrybai ir studentams, o ne susireikšminusių valdininkų mums nuolat brukamų „lentelių“ pildymui, abejotino reikalingumo „dokumentų“ rengimui.

Mūsų studentams palinkėčiau – aukštai laikyti FiDi vėliavą Tai svarbiausioji šventė Lietuvoje (po Nepriklausomybės…), gal kiek nusileidžianti karnavalui Rio.

Gamtos mokslų fakulteto dekanas, prof. habil. dr., Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas Kęstutis Kilkus

Šie metai mums buvo darbingi ir kūrybingi, ganėtinai dosnūs ir šilti. Rudenį priėmėme pirmuosius studentus į atnaujintą molekulinės biologijos studijų programą. Ekologijos ir biofizikos studijų programas vertino užsienio ir Lietuvos ekspertai. Sulaukėme ir pagyrimų, ir kritikos, tačiau pastaroji taip pat vertinga – verčia dar sparčiau suktis, tobulėti. Padedant kolegoms iš UK instituto pertvarkėme užsienio kalbų studijų sistemą. Veikia.

Šiais metais fakulteto mokslininkai vykdė 4 ES struktūrinių fondų projektus. Pajutome jų naudą: įsigijome daug naujos literatūros mokslininkams ir studentams, patys parašėme ir pradėjome leisti vadovėlių serijas, į laboratorijas atkeliavo moderni mokslinė įranga. Ją būtina tinkamai saugoti ir eksploatuoti, todėl visą vasarą tinkavome, dažėme, kalėme. Ačiū universiteto statybininkams, kad suprato ir padėjo laiku įgyvendinti mūsų sumanymus.

Apie šių metų kūrybiškumą byloja kolegų straipsniai prestižiškiausiuose pasaulio mokslo žurnaluose (Science, doc. A. Alaburda), monografijos (Mažieji Lietuvos ežerai: ištekliai, genezė, hidrologija, doc. G. Valiuškevičius), solidūs vadovėliai (Biofizika, doc. D. Kirvelis), studentų atstovybės ir jų mokslinės draugijos surengtos tarptautinės konferencijos, GADi renginiai, knygų mugė ir kt.

Vadovaujamės principu „dirbk ir bus atlyginta“. 2007-ieji mums atseikėjo net 3 premijas ŠMM rengtame aukštojo mokslo vadovėlių konkurse, pirmąją vietą VU Rektoriaus taurės vyrų krepšinio turnyre, trys mūsų kolegos (D. Naugžemys, J. Povilonis, J. Bašilova) tapo Lietuvos MA jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso laureatais, tiek pat MA pagyrimo raštų įteikta studentų mokslinių darbų konkurso dalyviams.

Švenčių „vinis“ mūsų fakultete – tradicinis naujametinis miuziklas, į kurį kviečia GMF studentų muzikinis teatras. Taip pat turime ir šventinio vakaro, kurį kiekvienais metais organizuoja vis kita katedra, tradiciją. Pagal iš anksto pateiktą scenarijų mes tiesiog kvailiojame – šokam egzotiškus šokius, vaidinam. Nugalėtojai būna atsakingi už kitų metų renginį. Kaip bus šįmet – nežinau, nes už šventę atsakingas Ekologijos ir aplinkotyros centras kol kas viską slepia…

Ko ir dera linkėti Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriui klimato kaitos kontekste – šilumos. Šilumos tarpusavio santykiuose, kiekviename kolektyve – katedroje, fakultete, universitete.

Istorijos fakulteto dekanas, prof. dr. Zenonas Butkus

Artėjančių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga sveikinu istorikų bendruomenę, visus Vilniaus universiteto profesorius, docentus, darbuotojus bei studentus. Istorijos fakultetui 2007-ieji buvo vaisingo triūso metas. Beveik baigėme rekonstruoti fakulteto pastatą, kuriame rastos meno vertybės, išlikusios dar iš XVIII a. Vos ne kiekvieną auditoriją puoš restauruota freska ar jos fragmentas. Džiaugiamės, kad daugiausia rektoriaus akad. Benedikto Juodkos pastangomis pavyko gauti finansavimą viso pastato restauracijai. Prorektoriui dr. Aleksui Pikturnai nuolat rūpinantis, remonto darbai buvo paspartinti. Freskų restauravimą remia Kultūros paveldo departamentas. Už tai visiems nuoširdžiai dėkojame. Žavimės mūsų darbuotojų ir studentų ištverme bei kantrybe – buvo įveikti remonto darbų nepatogumai. Didžiuojamės IF studentais, parengusiais VU centrinių rūmų architektūros istorinę apžvalgą. Tai padės paruošti solidesnį šių rūmų restauracijos projektą, kurį remia privatus JAV fondas.

Restauruodami IF pastatą, aišku, nenutraukėme nei studijų, nei mokslo. Mums suteikė patalpas, maloniai priglaudė socialiniai partneriai: VU Mokslinė biblioteka, Medicinos fakultetas, taip pat mūsų artimiausi kaimynai – Filosofijos ir Filologijos fakultetai. Pagalbos ranką mums irgi tiesė VU Tarptautinė verslo mokykla, Teisės, Fizikos, Gamtos ir Ekonomikos fakultetai. Jiems visiems nuoširdžiai ačiū, ačiū šių institucijų vadovams ir visiems darbuotojams. Turėjome progos įsitikinti, kad Vilniaus universitetas nėra paskirų fakultetų suma, o darni bendruomenė, kurios visi nariai geba suremti pečius ir aukoti savo interesus bendram labui.

Šiais metais turėjome įdomių ir reikšmingų projektų. Pradėti archeologiniai tyrimai Afganistane, išsamiai analizuojamas LDK kultūrinis paveldas Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Norėčiau fakulteto vardu pasveikinti ir Elvyrą Pečeliūnaitę-Bazienę, ką tik sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją.

Naujieji metai Istorijos fakultetui jubiliejiniai. Sukaks 225 m., kai buvo įkurta pirmoji Istorijos katedra Vilniaus universitete. Žymaus istoriko Zenono Ivinskio 100-ąsias gimimo metines pažymėsime tarptautine moksline konferencija. Artėjančių švenčių proga sveikiname visus fakulteto darbuotojus. Susikaupimo, džiugių akimirkų, pelnytų pažymių per artėjančią sesiją linkime fakulteto studentams.

Kauno humanitarinio fakulteto dekanas, doc. dr. Stasys Girdzijauskas

Kasdienėj sumaišty bent valandėlei atsitiesk, atidėk nesibaigiančius rūpesčius ir, skubėdamas užbaigti 2007 metų darbus, bent akimirkai stabtelk ties artėjančia laiko riba. Stabtelėk, įsiklausyk ir susimąstyk apie Gyvenimą, kuris yra tarsi procesija. Vieniems ji juda per greitai, jie nespėja; kitiems gi ji per lėta, juos stabdo. Ir vieni, ir kiti iš jos pasitraukia… Likusieji keliauja toliau…

Tu tikriausiai girdėjai legendą apie Palaimintąjį Kalną. Tai aukščiausias kalnas mūsų planetoje. Jis stūkso įrėmęs savo viršūnę į patį dangaus skliautą. Jo viršūnėje spindi stebuklingas Žiburys. Atrodo, kad jį mato visas pasaulis…

Kad pasiektum jo viršūnę, pirmiausia privalai nusileisti į giliausią slėnį ir pažinti tuos, kurie ten gyvena, juos suprasti ir pamilti. Tik jie gali parodyti kelią į stebuklingąją viršūnę. Todėl tas kalnas ir vadinamas Palaimintuoju.

O kalno viršūnė spindi toli, toli… Ji padeda nepasiklysti vienišam dykumos keleiviui…

Visa tai turi ypatingą prasmę… Ištisus metus Tu klaidžiojai, ieškojai, skolinaisi iš savo rytojaus tam, kad apmokėtum vakarykštės dienos skolas, kopei į Troškimų Viršūnę, siekei Laimės Žiburio…

Gražų šventų Kalėdų rytą, kai tik pažvelgsi Palaimintojo Kalno link, Tavo širdyje tegul įsiplieskia stebuklingas Gerumo ir Meilės Žiburys…

Tikėjimo ir Gėrio, Darnos ir Meilės 2008-aisiais! Tegul Kalėdos būna pilnos stebuklų, Naujieji metai šviečia laiko didybėje, o gyvenimas pasiekia pilnatvę.

Komunikacijos fakulteto dekanas, prof. habil. dr., Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas Domas Kaunas

Naujųjų ir senųjų metų sandūroje įprasta prisiminti praeitį ir žvelgti į ateitį, skaidrinti nuotaiką sau ir kitiems, dar ir dar kartą kliautis viltimis. Akademiniame pasaulyje šios šventės taip pat žymi atsakingo ir išbandymu paženklinto darbymečio išvakares. Komunikacijos fakultetui 2007-ieji buvo gana permainingi: įvyko dekano rinkimai, vėl integruotas fakultetui priklausęs ir kelerius metus Tarptautinio žinių ekonomikos ir žinių vadybos centro pavadinimu veikęs akademinis padalinys. Įprasta kaitos situacija skatina nuolat akiratyje išlaikyti esminius veiklos siekius – organizuoti kokybiškas komunikacijos ir informacijos krypties bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas, ranka rankon dirbti su veržlia studentija ir bendradarbiauti su įvairiasluoksne profesine aplinka, stiprinti tarptautinius ryšius, spartėjančiuose mokslo tyrimuose integruoti tradicines ir moderniąsias mokslo šakas, didinti fundamentaliųjų tyrimų svorį. Jie ypač kelia studijų kokybę, akademinį ir ekonominį fakulteto savarankiškumą.

Sėkmingai savo žinias įvairiose srityse taikantys fakulteto absolventai ir dar studijuojantys kūrybiški, smalsūs ir motyvuoti studentai yra didžiausias fakulteto laimėjimas. Būtina pažymėti ir kitos fakulteto bendruomenės pusės – akademiniam ir mokslo darbui atsidavusių profesorių, docentų, lektorių, mokslininkų ir administracijos darbuotojų pastangas ir indėlį. Jie užtikrina fakulteto stabilumą ir pažangą.

Artėjančių švenčių proga visai akademinei bendruomenei – studentijai ir kolegoms linkiu ypatingų, nepakartojamų naujųjų 2008-ųjų, keturi šimtai dvidešimt devintųjų Vilniaus universiteto gyvavimo metų, virtualaus ir tradicinio gyvenimo malonumų! Studentams linkiu, kad kalėdinė ir šventinė nuotaika nesutrukdytų sėkmingai pasirengti ir įveikti egzaminų sesijos ruožą bei toliau intensyviai išnaudoti visas studentiško gyvenimo galimybes ir privalumus. Kaip pareigas paliekantis ir atsisveikinantis Komunikacijos fakulteto dekanas tariu nuoširdžią padėką už bendradarbiavimą ir paramą, o naujajam dekanui linkiu sėkmės vadybiniame darbe, naujovių ir laimėjimų plėtojant komunikaciją tarp studentų ir dėstytojų, administracijos ir socialinės aplinkos, tarp įvairių vietos ir nutolusių kultūrų.

Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas, prof. habil. dr., Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas Feliksas Ivanauskas

Kiekviena mūsų diena, kiekviena valanda tampa potėpiu ant laiko drobės.

Užbaigti metai – užbaigtas paveikslo fragmentas. Tačiau priešais mus – balta dar tuščios drobės šviesa. Linkiu visiems įkvėptų, meistriškų linijų!

2007 metai buvo sėkmingi fakultetui studijų, mokslo ir darbo gerinimo srityse. Paminėsiu tik esminius momentus. Pradėsiu nuo studijų. Šiuo metu fakultete vyksta keturiolikos programų studijos. SKVC atliko dalies studijų programų analizę ir gauti vertinimai viršijo lūkesčius. Pvz., informatikos krypties studijų programos buvo įvertintos labai gerai. Visi fakulteto bakalauro studijų studentai nuo 2007 m. atlieka praktiką. Praktikų vietų netrūksta.

Patys atlikome savo fakulteto mokslinių rezultatų (1997-2006 m.) palyginimą su ES universitetų giminingais fakultetais. Paaiškėjo, jog mūsų fakulteto mokslininkų rezultatai yra to paties lygio kaip 80-123 vietas pelniusių universitetų moksliniai rezultatai.

Pradėjome rimtai bendradarbiauti su verslu. Kartu su firma „Teltonika” įsteigta bendra mobiliųjų technologijų laboratorija Didlaukio gatvėje esančiame fakulteto pastate.

Pavyko pagerinti darbo sąlygas. Padedant rektoriui gavome lėšų ir pakeitėme langus Didlaukio gatvėje esančiame fakulteto pastate.

Teisės fakulteto dekanas, prof. habil. dr., Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas Vytautas Nekrošius

Užversdamas jau užpildytą 2007-ųjų lapą ir žvelgdamas atgal į praėjusius metus, galiu juos įvertinti kaip naujos plėtros, galimybių ir tradicijų tąsos laiką. Jis mums buvo būtent toks, kaip ir pridera seniausiojo šalies universiteto jaunam kolektyvui.

Pabaigdamas savo pirmąją ir pradėdamas antrąją Teisės fakulteto dekano kadenciją, esu įsitikinęs, jog tik visi kartu – čia dirbantys ir čia studijuojantys – galime užtikrinti nuoseklią tolesnę fakulteto raidą ir išlaikyti bei įtvirtinti šios elitinės ir geriausios teisininkų bei teisės mokslo institucijos pozicijas.

Fakulteto vadovybė suvokia atsakomybę išugdyti intelektualų, išsilavinusį, puikiai darbui pasirengusį jauną pilietį, gerbia savo studentus ir siekia sudaryti jiems geriausias sąlygas įgyti aukščiausio lygio išsilavinimą. Todėl nuolat rūpinamės studijų programos tobulinimu. Šiais metais joje atsirado naujų ypač svarbių teisininkams dalykų: psichologijos kursas, krizių valdymo disciplina ir kita. Juos ėmėsi dėstyti tikrai geri specialistai.

Išlaikydamas ir puoselėdamas tradicijas, fakultetas ir šiemet surengė dvi vis daugiau dėmesio sulaukiančias vasaros mokyklas. Viena organizuota kartu su Vokietijos ir Prancūzijos, o kita – su Ukrainos nacionaliniu universitetu. Mūsų fakultete veikiančių Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos teisės centrų būrį papildė naujas, išskirtinis ir truputį kitoks JAV teisės centras. Iki šiol neturėjome tarpkontinentinių bendradarbiavimo ryšių, bet nuo rudens sėkmingai pradėjome atskirą komercinės teisės programą su Indianos valstybiniu universitetu.

Teisės fakultetas taip pat aktyviai naudojasi ERASMUS/SOCRATES programos teikiamomis galimybėmis – nuolat vyksta Lietuvos ir kitų šalių studentų bei dėstytojų mainai. Čia turime gerą įdirbį ir todėl jau patys galime rinktis, su kokiu universitetu sudaryti studentų mainų sutartis. Mokslas užsienio universitetuose mūsų studentams yra neabejotinai naudingas, plečia jų akiratį, suteikia naujų galimybių.

Siekiame nenuvilti teisės studijas seniausiame mūsų šalies universitete besirenkančių abiturientų ir norime kuo didesnės naudos savo studentams. Geriausias mūsų pastangų įvertinimas – itin aukšti stojančiųjų ir jau įstojusiųjų žinių vertinimo balai. Gabiausi Lietuvos abiturientai renkasi studijuoti teisę. Ir studijuoti ne kur kitur, o mūsų fakultete!

Puoselėjame seniausiojo universiteto vertybes, visada noriai palaikome bet kokią gerą iniciatyvą. Vienas ryškiausių tokių pavyzdžių – mūsų fakulteto studentų iniciatyva jau trečius metus organizuojamas visuotinis Konstitucijos dienos šventimas. Šią itin svarbią visai Lietuvai dieną už indėlį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos taikymo plėtrą įteikiama Teisės fakulteto įsteigta Konstitucijos taurė, o jaunieji teisininkai sugalvoja įvairių šventinių siurprizų. Šiemet Konstitucijos taurė už iniciatyvą vienodai, nediskriminuojamai vertinti mokslinę veiklą įteikta profesoriams Viktorijai Daujotytei-Pakerienei ir Edvardui Gudavičiui.

Būsimieji teisininkai labai aktyviai dalyvauja ir įvairiuose tarptautiniuose konkursuose. Šį pavasarį mūsų fakulteto komanda viename iš tokių konkursų užėmė trečią vietą pasaulyje, o tarp Europos komandų buvo pirma. Tai itin aukštas įvertinimas. Panašių renginių pasaulyje ir Europoje vyksta labai daug, todėl studentai jau pradeda rinktis, kuriuose norėtų dalyvauti.

Džiaugiuosi ne tik dėl jaunimo. Man, kaip akademikui, ne mažiau svarbu ir mokslinio darbo populiarinimas. Todėl pavasarį kartu su pasauline civilinio proceso asociacija surengėme mokslinę konferenciją „Naujosios civilinio proceso teisinės raidos tendencijos – tarp Rytų ir Vakarų”, skirtą profesoriaus Jono Žėruolio šimtosioms gimimo metinėms paminėti. Pirmą kartą Lietuvoje susirinko geriausi pasaulio procesualistai: Tarptautinės procesinės teisės organizacijos pirmininkas prof. Marcelis Storme, prof. P. Gilles‘is, prof. F. Carpi ir kt. Tai rodo, kaip aukštai pasaulyje vertinamas mūsų universitetas ir mūsų personalo kompetencija. Valstybė tikrai turi kuo didžiuotis.

Įvertinęs prabėgusias besibaigiančių metų dienas, nuoširdžiai tikiu, kad 2007-ieji Vilniaus universiteto teisininkams, o ypač – jaunajai kartai, buvo tradicijų tąsos ir naujų galimybių pradžios laikas. O 2008-aisiais noriu palinkėti: savo kolegoms dėstytojams – išminties ir kantrybės, studentams – studijavimo ir studentavimo suderinimo, o visiems kartu – visur surasti pusiausvyrą tarp juoda ir balta, raidės ir žmogiškumo, tarp pareigos ir širdies…

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, prof. dr. Raimundas Lopata

Universitete metai prasideda rugsėjį, o darbai pradedami vertinti pasibaigus pavasario sesijai, nutilus koridorių šurmuliui. Tačiau vertinant apskritai, 2007-ieji buvo labai svarbūs institutui. Pirmiausia, tai buvo simboliniai metai, pažymėję 15-ąją instituto sukaktį, kurią jaukiai ir džiaugsmingai atšventė VU TSPMI bendruomenė. Sukakties akivaizdoje institutas nestabteli pusiaukelėje – siekiama nuolatos veržtis į priekį, vis aukštesnius reikalavimus kelti studijoms ir mokslui. Institutas atveria sienas: rudenį pradėta jau antroji tarptautinė karo ir taikos magistro programa, dėstoma anglų kalba, į kurią stoja studentai iš viso pasaulio. Pačioje metų pabaigoje institutui pavyko pakviesti net 5 aukščiausio lygio profesorius iš Argentinos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos, kurie skaitė viešas paskaitas apie Lotynų Ameriką ir Afriką, strateginę mintį, informacinius karus. Galiausiai pradėta plėtoti nauja tyrimų ir veiklos sritis – Lietuvos pasiruošimas Europos Sąjungos pirmininkavimui 2013 metais. VU TSPMI vertina šį naują iššūkį kaip galimybę tarnauti Lietuvos strateginiams interesams, būti reikalinga tyrimų ir ekspertizės institucija.

Šv. Kalėdos VU TSPMI turi gilias tradicijas – administracija ir pirmosios alumnų kartos dar dabar nostalgiškai pamena šventes senuosiuose Baltupių instituto rūmuose. Pasikeitus aplinkai, geriausia išliko – studentų dėka instituto pastatas Vokiečių g. 10 prieš Kalėdas šventiškai pasipuošia, skamba nuo šventinių dainų, bendruomenė kartu renkasi į tradicinį kaukių balių, kuris jau neįmanomas be puikaus studentų spektaklio bei administracijos dovanoto sveikinimo.

Universitetui norėtume palinkėti to, ką laikome svarbiausiomis savo vertybėmis – veržlumo, originalumo ir polėkio – niekuomet nepamirštant vertingųjų tradicijų. Kad ir kokią ilgą ir garbingą istoriją atmintų Vilniaus universitetas, padaryti darbai privalo įkvėpti naujiems – dar didesniems ir svarbesniems. VU turi būti proveržio Lietuvoje autorius – kurdamas neįkainojamas idėjas, nešdamas technologinę pažangą, ugdydamas kritiškus ir aktyvius valstybės piliečius. Todėl švenčių akivaizdoje linkime įvertinti tai, kas brangiausia, ir sukaupti valios, ryžto ir energijos dideliems ir prasmingiems darbams 2008-aisiais.

Užsienio kalbų instituto direktorė, doc. dr. Nijolė Bražienienė

Žvelgdami į besibaigiančius Užsienio kalbų instituto metus, atrodo, turėtume kuo pasidžiaugti: jaučiame nuolat stiprėjančią studentų motyvaciją mokytis užsienio kalbų, rinktis ne tik tradicines – anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, bet ir ispanų, italų, portugalų.

Išleidome pirmąją savo magistrantų laidą. Jie, daugiausia – mokykloje dirbantys pedagogai, baigė studijų programą „Užsienio kalbų mokymas“, kuri dalyvaus jungtinėje Europos šalių programoje Europos magistro laipsniui gauti. Rengsime mokytojus kartu su Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, Austrijos, Vengrijos, Danijos ir Kipro universitetais.

Mūsų koordinuotas projektas „Kalba visiems” apdovanotas Europos pažymėjimu kaip geriausias metų projektas.

Asmeniniame gyvenime didesnių laimėjimų nesijaučiu pasiekusi. Metų pabaiga atnešė skaudžią netektį. Naudojuosi proga padėkoti visiems, kas sunkią valandą parėmė tylia draugiška užuojauta.

Esu konservatyvokų pažiūrų ir šių švenčių pirmiausia laukiu kaip intymių šeimyninių švenčių – su vaikais, vaikaičiais, artimaisiais. Nors visi norom ar nenorom esam įtraukiami į vis labiau įsibėgėjantį prieššventinį šurmulį, pati stengiuosi, kad jo būtų kuo mažiau.

Triukšmingų masinių renginių institute, rodos, ir nebūna. O jei valandėlei susirenka bendradarbiai prie taurės vyno, teisingiau pasakius – bendradarbės, pasidalyti savo džiaugsmais ir rūpesčiais ar pamąstyti apie praėjusius metus, tai pirmiausia pasidžiaugiu tuo, kad institute ar jo padaliniuose yra susiformavusi šilta žmogiška atmosfera, kurios nesutrikdo trumpos įtampos ar smulkesnių nesusipratimų minutės. Gal šiltų žmogiškų jausmų sustiprinimas susvetimėjimo amžiuje ir laikytinas didžiausia artėjančių švenčių prasme?

Ką brangini, ką labiausiai vertini, to paprastai nuoširdžiausiai ir linki. Yra žmogiškosios vertybės, kurių išpažinimu nepasirodysi nei originalesnis, nei išmintingesnis už kitus. Šventinių linkėjimų man visuomet maloniau klausytis ne kaip retorikos varžybų, o kaip visų ir kiekvieno pasiryžimo gyventi bent šiek tiek laimingiau ir prasmingiau. O tam reikia ir sveikatos, ir ryžto, ir geranoriškumo, ir pagarbos kitam. Nuoširdžiai tikiu, kad tai, kuo pasidaliji su kitais, vienaip ar kitaip grįžta ar atsiliepia ir tau pačiam. Todėl pirmiausia linkiu, kad visus mūsų gražius linkėjimus visada lydėtų pastangos padaryti bent tai, kas nuo mūsų priklauso, kad tie linkėjimai išsipildytų.

Sveikatos ir sporto centro direktorius, prof. habil. dr. Jonas Petras Jankauskas

Sveikatos ir sporto centrui šie metai buvo, sakyčiau, pakilūs. Visi tarpfakultetinių olimpinių vilčių turnyro Rektoriaus taurei laimėti renginiai vyko šventiškai, masiškai ir organizuotai. Geriau nei paprastai startavo ir mūsų atletai šalies studentų čempionatuose, džiugino jų geri pasirodymai ir tarptautinėse SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) žaidynėse, kuriose dalyvauja universitetai iš daugelio Europos valstybių. Mūsų universiteto sportininkai pagal iškovotų medalių skaičių nusileido tik Kūno kultūros akademijai ir buvo antri. Ką tik pasiekė žinia, kad susumavus šalies jaunimo sporto žaidynių rezultatus kompleksinėje įskaitoje 2007 m. Vilniaus universitetas užėmė III vietą.

Sportas tuo ir įdomus, kad kiekvienus metus pradedame iš naujo ir turėtus laimėjimus turime patvirtinti arba vėl jų siekti. Planai 2008-iesiems tikrai ne menkesni nei šiemet. Viltingai pradėjome ir 2007-2008 mokslo metų šalies studentų čempionatus: irkluotojai, fechtuotojai, kulkinio šaudymo atstovai – pirmi, šachmatininkai ir sambo imtynininkai – antri.

Neblogi ir mokslo produkcijos rezultatai: išleistas vienas vadovėlis, dvi metodinės priemonės, keletas straipsnių prestižiniuose žurnaluose, dalyvauta dviejose tarptautinėse konferencijose.

Visiškai baigta sporto komplekso (Saulėtekio al. 2) renovacija, naujai, šiuolaikiškai ir kokybiškai aptvertas stadionas. Tačiau kitų sporto bazių būklė dar kelia nemažai rūpesčių.
Studentams, savo kolektyvui, visai universiteto bendruomenei šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga linkiu, kad kūno kultūra ir sportas, kūno ir dvasios vienovė bei harmonija, kūrybinė valia, darbštumas ir sveika gyvensena taptų ne tik kiekvieno mūsų, bet ir neišsenkančiu mūsų tautos savigarbos ir tauraus, humaniško bendravimo šaltiniu.

Parengė Viktoras Denisenko