Vienodi pažymiai dar nereiškia vienodo potencialo – tokiu požiūriu vadovaujasi Didžioji Britanija, kurioje dalis aukštųjų mokyklų priėmimą organizuoja ne pagal moksleivio pažymius ir formalius rezultatus, bet pagal turimą potencialą, kurį atskleisti gali padėti aukštoji mokykla. Taip aukštosios mokyklos ne tik siekia sukurti lygias galimybes studentams iš labiau socialiai pažeidžiamų grupių patekti į aukštąjį mokslą, tačiau kartu įsipareigoja teikti nuolatinę socialinę ir akademinę paramą studijų metu ir bandant sėkmingai įsilieti į darbo rinką. Tačiau Lietuvoje kalbant apie prieinamumą iš esmės matoma tik viena medalio pusė – galimybė patekti į aukštąją mokyklą, o pagalba studijuojant ir bandant įsidarbinti paliekama nuošaliau.

Visuomenė, kurioje gyvename, jau kurį laiką nebėra vienalytis darinys. Socialinė įvairovė iš retenybės virto realybe, kuri, deja, dar ne visada yra savaime suprantama. Ir nors vieni su kitais sugyvename, neretai pasitaiko, kad turime skirtingas sąlygas, ypač – kalbant apie aukštąjį mokslą. Šių sąlygų suvienodinimas dažnai tampa tikru iššūkiu, verčiančiu priimti netradicinius sprendimus. Pavyzdžiui, Norvegijoje, siekiant išlyginti lyčių pasiskirstymą tam tikrose, stereotipiškai „vyriškomis“ arba „moteriškomis“ laikomose, studijų programose, stojant yra pridedami papildomi balai, kaip kad vyrams, ketinantiems studijuoti veterinariją, o moterims – inžinerinius mokslus. Tačiau lytis – ne vienintelis socialinės dimensijos faktorius. Įstoję didžioji dalis studentų finansinę paramą studijoms ir daugybę kitų paslaugų gauna iš valstybės, kuri stengiasi užtikrinti efektyvų jų mokymąsi. O štai Nyderlanduose gausios etninės mažumos yra vertinamos kaip kultūrinio tapatumo dalis, todėl, siekiant suteikti lygias galimybes patekti ir sėkmingai baigti aukštojo mokslo studijas, ypatingas dėmesys skiriamas būtent joms.

„Europa jau suprato, kad lygių galimybių patekti į aukštąjį mokslą sudarymas yra tik pirmas žingsnis, po kurio turi atsirasti kiti mechanizmai – socialinės ir akademinės paramos studentams plėtra, pagalba darbinantis – į visa tai reikia žiūrėti kaip į integralų procesą, o ne atskiras, tarpusavyje nesusijusias dalis“, – teigė VU SA akademinio proceso reikalų koordinatorius Andrius Uždanavičius.

Susipažinti su skirtingų Europos šalių patirtimi gerinant socialinę dimensiją aukštajame moksle buvo galima balandžio pradžioje vykusioje PL4SD projekto konferencijoje Vienoje, kurioje dalyvavo ir studentai iš Lietuvos – Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nariai. Visose šalyse, kurios aktyviai darbuojasi šioje srityje, nuolat vyksta įgyvendintų politinių sprendimų vertinimo procesas, leidžiantis įvertinti, kokios investicijos atnešė naudos, o kokios turėtų būti keičiamos. Siekiant surinkti šias gerąsias šalių praktikas ir statistiką, susijusią su socialinės dimensijos aukštajame moksle tobulinimu, sukurta duomenų bazė, prie kurios tobulinimo aktyviai prisidėjo ir ją išbandę VU studentų atstovai. Duomenų bazė jau pasiekiama internetu www.pl4sd.eu.

„Šalys, kurios pristatė savo gerąsias patirtis, pasižymi vienu bendrumu – jos priima sprendimus remdamosi aiškiais ir objektyviais duomenimis. Yra problema, atsiranda sprendimo būdas, sudaromas planas, numatomi reikalingi finansai ir įsivertinimo kriterijai, kuriuos matuojant galima pasakyti, ar investicija sėkminga. Tyrimais grįsta politika leidžia sukurti skaidresnę ir efektyvesnę sistemą, eliminuoti poveikio neturinčius metodus ir finansus skirti labiausiai pasisekusių projektų plėtrai. Lietuvoje dažnai dar trūksta duomenų, o jei jų ir yra, tai į analizes, ekspertų išvadas ir rekomendacijas yra žiūrima tik tuomet, kai tai palanku sprendimus priimantiems žmonėms. Lietuva yra viena iš kelių valstybių, kurios dalyvauja bandomajame projekto etape, tad tai yra galimybė žengti didelį žingsnį į priekį šioje srityje“, – įspūdžiais po konferencijos dalijosi A. Uždanavičius.

Konferencijoje aukštojo mokslo ekspertai vieningai sutarė, kad aukštasis mokslas suteikia naudą kiekvienam individui, tačiau kartu yra ir visuomeninė gėrybė, o pagrindinė prielaida sėkmingam valstybės vystymuisi yra investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Būtent ši mintis tapo pagrindinė kalbant apie socialinės dimensijos gerinimą Europoje. Prastėjanti demografinė padėtis senajame žemyne lemia, kad investicija į kiekvieną žmogų ir jo išsilavinimą tampa išgyvenimo klausimu, todėl ypač svarbu sudaryti vienodas sąlygas kokybiškoms studijoms, pradedant priėmimo organizavimu ir baigiant visuomenės tolerancijos didinimu.

VU SA aktyviai dalyvauja formuojant Lietuvos aukštojo mokslo politiką ir yra pirmoji organizacija Lietuvoje, surengusi tarptautinę konferenciją, skirtą aptarti socialinę dimensiją Lietuvos aukštajame moksle.