Lapkričio 9 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pasikvietė žiniasklaidos atstovus už pusryčių stalo kartu su ministre Roma Žakaitiene aptarti aukštojo mokslo reformos aktualijų. Pusryčiuose taip pat dalyvavo ŠMM sekretorius Giedrius Viliūnas ir ŠMM Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė.

Prielaida tokiam susitikimui tapo Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas Mokslo ir studijų įstatymo, kuris turi pakeisti dabar galiojančius Aukštojo mokslo bei Mokslo ir studijų įstatymus, projektas. Šis projektas po aptarimo su valstybės institucijomis ir socialiniais partneriais greitai. turi būti pateiktas Vyriausybei.

Susitikimo pradžioje R. Žakaitienė patikino žurnalistus, kad aukštojo mokslo reforma, apie kurią tiek daug šnekama, tikrai prasideda. Pasak ministrės, kitais metais Lietuvos universitetai turi gauti papildomų lėšų, skirtų studijų kokybei gerinti (numatoma daugiau kaip 200 mln. litų). Tačiau daugiausia dėmesio per susitikimą buvo sutelkta būtent į Mokslo ir studijų įstatymo projektą.

Naujo įstatymo projekte kalbama apie studijų kokybės užtikrinimą, panaudojant aukštųjų mokyklų vidinių kokybės kontrolės sistemų diegimo ir išorinio vertinimo galimybes. Taip pat numatomi nauji tarybų formavimo principai, jų funkcijų stiprinimas. Planuojama, kad naujas Mokslo ir studijų įstatymas taps pagrindu suderinti Lietuvos aukštojo mokslo principus su Europos aukštojo mokslo principais kreditų sistemos, studijų formų bei studentų teisių ir pareigų srityse.

Jeigu naujas Mokslo ir studijų įstatymas bus priimtas, Lietuvos universitetai dar labiau sustiprins savo autonomiją. Įstatymo projekte numatoma, kad valstybė turės mažiau galimybių reguliuoti studijų procesą. Aukštosios mokyklos pačios galės tvirtinti studijų programas ir studentų priėmimo taisykles. Taip pat jos galės nustatyti priimamų studentų skaičių. Pabrėžiama, kad įstatymo projekte yra siūlomas studentų skaičiaus balansavimo principas, kai valstybė nustato konkretų valstybės finansuojamų studentų skaičių, o universitetai ir kolegijos nusprendžia, kiek priimti studentų, kurie mokės už studijas visą kainą. Tuo pat metu aukštosios mokyklos privalės laiduoti nemokamą mokslą 30 proc. visų jose besimokančių studentų.

Žinoma, daugiausia klausimų iškyla dėl įmokų, kurias ateityje studentams teks mokėti už mokslus, dydžio. Mokslo ir studijų įstatymo projekte siūloma atsisakyti valstybinio studijų kainos reguliavimo. Tai reiškia, kad, įsigaliojus įstatymui, šią kainą nustatytų pati aukštoji mokykla. Tačiau, kaip pabrėžė R. Žakaitienė, kaip ir buvo žadėta – kitais metais įmokų už studijas tvarka ir įmokų dydis liks tokie pat, kaip ir dabar. „Naujos įmokos nebus įvestos, kol nebus suformuota atitinkama paskolų sistema”, – pabrėžė ministrė.

Naujo Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatoma panaikinti nuostatą, pagal kurią valstybės paskolas studentams gali teikti tik Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Norima į šią sistemą įtraukti ir privačias lėšas. Kartu R. Žakaitienė patikino, kad valstybė, lygiai taip pat, kaip yra dabar, garantuos studentams galimybę gauti paskolą mokslui lengvatinėmis sąlygomis. Ministrė mano, kad tinkamai suderinta paskolų sistema užtikrins būsimiems studentams aukštojo mokslo prieinamumą.

R. Žakaitienė prognozuoja, kad naujo Mokslo ir studijų įstatymo laukia sunkus kelias. Ji numano, kad dėl jo gali kilti labai aštrios diskusijos, tačiau tuo pat metu siūlo nedramatizuoti galimų nesutarimų: „Dėl įstatymų visada kyla ginčų, bet demokratinėje valstybėje tai yra normalus reiškinys.”

Per pusryčius su žurnalistais R. Žakaitienė sulaukė nemažai klausimų ir apie aukštojo mokslo reformos tikslus ir uždavinius. „Reformos tikslas – kad studijų kokybė pagerėtų ir kad Lietuvos mokslas pasiektų bendrą europinį lygį”, – teigia ministrė. Tiesa, R. Žakaitienė labai atsargiai prognozavo, kada galima bus sulaukti reformos rezultatų. Pasak jos, visai gali būti, kad Lietuvos universitetai pajus pirmuosius kokybinius pokyčius jau po 2-3 metų.

Viktoras Denisenko