Vilniaus universiteto Filosofijos ir Medicinos fakultetų mokslininkų grupė parengė mokslo studiją „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką“.
Mokslininkai ištyrė tiek su visuomenės psichikos sveikatos problemų sprendimu susijusį socialinį (žiniasklaidos šaltiniai) ir politinį (LR Seimo stenogramos) diskursą, tiek psichikos sveikatos politikos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą. Analizė atskleidė, kad Lietuvos psichikos sveikatos politikoje šiuolaikiniai mokslo žiniomis grįsti principai yra tinkamai suformuluoti, tačiau nėra įgyvendinami.
Analizuojant, kaip veikia psichikos sveikatos priežiūros sistema, buvo išgrynintos svarbiausios psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo sritys – savižudybių prevencija, veiksmingų paslaugų vaikams plėtra ir perėjimas nuo institucine globa grįstos sistemos prie veiksmingų bendruomeninių paslaugų. Tiriant, kaip 1990–2013 m. vyko permainos šiose srityse, išaiškinta, kad jose nepavyko pasiekti paradigmos lūžio ir proveržio. Nepaisant į sistemą investuotų papildomų finansinių išteklių, visų šių strategiškai svarbių visuomenės raidai sričių raida iki šiol patiria nesėkmę.
Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema yra neveiksminga ir nepakankamai skaidri. Nesukurtos paskatos, kurios skatintų naujoves, nepriklausomos sąnaudų efektyvumo, žmogaus teisių apsaugos ir kitų sistemos veiklos rezultatų stebėsenos vykdymą. Identifikuotos sisteminės spragos Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemoje susijusios ne su finansinių išteklių trūkumu, o su neveiksmingu šių išteklių panaudojimu nukreipiant juos paveldėtai neefektyviai paslaugų infrastruktūrai stiprinti.
Žiniasklaidos ir politinio diskurso analizė atskleidė nežymius teigiamus visuomenės psichikos sveikatos ir jos problemų suvokimo pokyčius. Siekiant kuo greičiau nutraukti ydingo rato mechanizmus, kurie yra tapę grėsminga kliūtimi Lietuvos visuomenės raidai, būtinas naujas politinės valios pasireiškimas ir platesnė negu iki šiol suinteresuotų permainomis proceso dalyvių koalicija, taip pat įvairių mokslo krypčių akademinio sektoriaus atstovų aktyvus įsitraukimas.
Šios mokslo studijos rezultatai ir išvados yra rimtas signalas politikams ir plačiajai visuomenei, kad būtina stabdyti psichikos sveikatos priežiūros sistemoje įsitvirtinusius ydingai veikiančius paslaugų teikimo, finansavimo ir vertinimo mechanizmus. Studijos išvadose rekomenduojama skubiai suteikti prioritetą šiuolaikiniams psichikos sveikatos politikos principams, pasitelkiant nevyriausybinį ir akademinį sektorių šios labai svarbios valstybės ir visuomenės gyvenimo srities veiksmingumui ir skaidrumui užtikrinti.
Šioje studijoje pristatomi rezultatai, gauti įgyvendinus Lietuvos mokslo tarybos programos „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ projektą.
Komentarų: 1
2014-03-31 17:40
kempiniuxStraipsnio pavadinimas galetu buti “o karalius tai nuogas”, labiau tiktu prie dabartines psichikos paslaugu situacijos LT, ypac vaiku srityje.