Socialinės inžinerijos laboratoriniu eksperimentu vadinama Lietuvos aukštojo mokslo reforma prasidės jau kitąmet, jeigu Seimas priims beveik pusmetį rengtą, diskusijas, sumaištį ir nežinią keliantį naująjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą.

Piliečiai atidžiai stebi reformos eigą, rengia peticiją ir teigia, kad nusiraminti tikrai nėra ko. Tiek akademinė visuomenė, tiek studentų organizacijos projektą vadina nekonkrečiu ir nuleisti rankų neketina.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) projektą skuba aptarti su studentais, ekspertais, kitomis interesų grupėmis. Po to jis bus teikiamas Vyriausybei.

Atlyginimai padidės

2008 metų valstybės biudžeto projekte mokslui ir studijoms numatoma skirti beveik 1,7 mlrd. litų – dvigubai daugiau nei šiais metais. Iš jų 278 mln. litų ketinama skirti Mokslo ir studijų sistemos tobulinimo programai. Mokslo ir studijų sistemos pertvarkai žadama daugiau nei 120 mln. litų.

Jau sausį penktadaliu padidėtų dėstytojų ir mokslo darbuotojų alga. Tam biudžete numatyta beveik 90 mln. litų. Dar 16 mln. litų – doktorantų, meno aspirantų ir rezidentų stipendijoms didinti.

Ne mažiau kaip 70 mln. litų mokslo ir studijų sistemos pertvarkai papildomai siūloma skirti iš Privatizavimo fondo.

Keis valdymą, mokestį atideda

Neatlaikiusi visuomenės ir studentų spaudimo ŠMM keičia taktiką. Dar prieš pusmetį norėjusi apmokestinti studentus, dabar reformą žada pradėti gerindama studijų kokybę. Tuo tarpu mokestis už studijas – tik 2009-aisiais.

Projekte numatyta keisti universiteto valdymą. Aukštosios mokyklos taryba, iki šiol buvusi valstybinės ir visuomeninės priežiūros bei globos institucija, taptų pagrindiniu universiteto valdymo organu. 9-12 narių taryba būtų atsakinga už universiteto viziją, strateginį veiklos planą, prižiūrėtų jo įgyvendinimą, skirtų ir atšauktų rektorių, valdytų universiteto lėšas.

Studentai, dėstytojai, mokslo bei administracijos darbuotojai į tarybą deleguotų po vieną kandidatą, 2 narius – švietimo ir mokslo ministras. Likusias vietas galėtų užimti universiteto arba įmonių, organizacijų, fizinių asmenų siūlomi kandidatai, skiriami ministro.

Tuo tarpu Senatas, aukščiausia universiteto savivaldos institucija, virstų akademinių reikalų valdymo organu – Akademine taryba, atsakinga už studijų tvarką, vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą. Ne mažiau kaip 20 proc. Senato narių turėtų sudaryti studentai.

Kokybė – pačių universitetų reikalas

Įstatymo pataisa universitetus įpareigos sukurti vidinę kokybės užtikrinimo sistemą. Tarp būtinų kokybės užtikrinimo priemonių – nuolatinis veiklų įsivertinimas, studijų programų analizė, nuolatinė studentų apklausa apie dėstymo, studijų programų kokybę.

Mokslo ir studijų institucijų veiklos išorinis vertinimas bus vykdomas kas 6 metus. Kaip ir iki šiol, tuo užsiims Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), o vertinimo tvarką nustatys ŠMM.

30 proc. geriausiai besimokančiųjų bus garantuotas nemokamas mokslas. Parama studentams išlieka: kaip ir dabar, jie galės skolintis lengvatinėmis sąlygomis, o paskolas grąžinti ne anksčiau kaip 2 metai po studijų baigimo. Skatinamųjų ir socialinių stipendijų dydį bei skyrimo tvarką nustatys pati aukštoji mokykla.

Studentams – valstiečių likimas

„Pagrindinis tikslas – apmokestinti studentus, kad tai išgelbėtų merdėjančią aukštojo mokslo sistemą – išlieka. Tikslas tik atidedamas, tad nusiraminti nėra nė mažiausio pagrindo“, – įspėja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vytautas Radžvilas. Politologas stebisi politinės valios stoka ir apgailestauja, kad nebuvo žengtas paprastas žingsnis – studijų kokybės auditas, po kurio ir paaiškėtų, kiek gi valstybė iš tikro turi investuoti į universitetus.

Jis įsitikinęs, kad egzistuoja galingos suinteresuotos grupės, veikiančios „reformatorių“ šešėlyje, kurių tikslas vienas – pasipelnyti. Vienas jų domina studijų paskolų sistema, tuo tarpu kitas masina universitetų turtas.

„Tai, kas šiandien vyksta, tėra tik taktinis žingsnis ir siekis „užmigdyti“ visuomenės ir ypač studentų budrumą“, – tikina politologas.

V. Radžvilas pripažįsta, kad atlikus minėtą kokybinį auditą daugelis mokslo įstaigų prarastų savo statusą. Anot jo, paprasčiausias kelias tai atlikti – reorganizuoti ir sudemokratinti Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC). Jis turėtų būti nepriklausomas nuo politikų ir tam tikra prasme nuo ŠMM. Pašnekovas tikina, kad pagrindinė SKVC problema – per maži įgaliojimai.

„Dauguma studentų suinteresuoti esama situacija, t. y. kaip pigiai ir greitai „nusipirkti“ diplomą. Be to, jie daug daugiau padarytų, jeigu tiesiai įvardytų, kas gi jiems trukdo būti ryžtingesniems reformos klausimu. Pernelyg mažai studentų suvokia tikrąją reformos esmę“, – sakė TSPMI dėstytojas.

Jo manymu, Vilniaus universiteto galimybės konkuruoti dėl studijų programų – nepaprastai didelės. Tad kokybės audito reikalavimas pirmiausia būtų naudingas pačiam Universitetui. Politologas nė kiek neabejoja Universiteto sėkme, tačiau apgailestauja, kad vis dar gajus klaninis interesas.

„Jei studentai bus pasyvūs ir abejingi, studentiją – kaip socialinę grupę – ištiks toks pat likimas, koks ištiko valstiečius ir darbininkus po Nepriklausomybės atkūrimo“, – niūrias ateities perspektyvas brėžė humanitarinių mokslų daktaras.

Universitetas – ne žinių srėbtuvė

Filosofas Mindaugas Kubilius ragina atsigręžti į pamatines universitas vertybes, kitaip tariant, universalų jauno žmogaus ugdymą. Jo manymu, esminis reformos tikslas ir kelias – pačios ugdymo sistemos sutvarkymas. Tačiau jis apgailestauja, kad asmenybių, kurios pasakytų, kas gi tas „tikrasis ugdymas“, Lietuvoje trūksta.

„Ugdymo tikslas ir centras – jaunas žmogus, kuris nori auginti savo vidinį, taip pat ir socialinį kapitalą. Universitetas turi užsiimti motyvuotu savikūros procesu. Sistema turi tarnauti studento socialinės vertės „išskleidimui“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas.

Jo teigimu, studentui turėtų būti sukurtos maksimalios sąlygos dirbti savarankiškai, suteikta kryptinga laisvė. „Įvykdęs užduotis jis įrodo savo potencialą, augina pats save ir kartu daro ne tik akademinę, bet ir socialinę karjerą. Būtent studentas kuria Universitetą. Tai aš mačiau Oksforde“, – pamatinį vertės kūrimo receptą priminė M. Kubilius.

„Tenka tik apgailestauti, kad kol kas studentas nežino, už ką moka, o valstybė – į ką investuoja. Tai – sovietinės sistemos palikimas. Universitetas nebegali toliau būti tik žinių srėbtuve, – situaciją apibūdino filosofas, – tad studentų nerimas – visiškai pateisinamas.“

Analizuoti, o tik po to reformuoti

Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka primena, kad aukštojo mokslo reforma vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.

„Pasigendu konkretumo. Ką reiškia kokybės gerinimo? Atlyginimų kėlimas – tik vienas iš daugelio kokybės kėlimo parametrų. Reikia kalbėti apie studentų motyvaciją, esamos situacijos analizęv“ – reformos „posūkius“ vertino VU vadovas.

Akademikas pritaria mokesčio už studijas atidėjimui ir pasigenda aiškaus politinio sprendimo.

„Pirmiausia, ką reikia padaryti – inventorizuoti studijų programas. Lietuvoje – apie 1000 studijų programų, jos dubliuojasi. Taip elgdamasi valstybė švaisto resursus, kurių ir taip nuolat trūksta”, – stebisi rektorius ir tikina, kad reformos procesas yra amžinas, nes gerėjimui ribų nėra.

Studentai – eksperimento aukos

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentas komunikacijai Dainius Dikšaitis kritikos reformai negaili.

Motyvuotas studentas, anot jo, dabar yra apvagiamas, nes jam nesuteikiama kokybė.
„Kokybės gerinimas – tinkamas ministerijos žingsnis, jei jam įgyvendinti bus pasirinktos atitinkamos priemonės“, – sakė VU Teisės fakulteto ketvirtakursis.

Pašnekovas abejoja pataisos rengėjų kompetencija ir sako, kad studentai tampa dar vieno laboratorinio eksperimento dalyviais.

„Tarybos galių didinimas – sveikintinas žingsnis, tačiau to nepakanka. Reforma turėtų būti kur kas platesnė – verta šnekėti apie mokyklų tinklo optimizavimą, povidurinį švietimą, santykį tarp aukštojo ir profesinio sektoriaus, programų reitingavimą, nepriklausomą auditą“, – pasiūlymų negailėjo D. Dikšaitis.

„Nedarydama reikiamo sprendimo laiku ir vietoje, valstybė apvogs pati save“, – prognozavo LSS atstovas.
Grėsmė tautos ateičiai?

Nepriklausomų piliečių grupė „Už tikrą ir sąžiningą mokslo reformą“, tarp kurių – ir Vilniaus universiteto prof. Vytautas Daujotis, filosofas Vytautas Radžvilas bei akademikas Arvydas Janulaitis, drauge su jaunimo organizacijomis ragina pasirašyti „Peticiją dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos“.

„Mes teigiame, kad investuoti į sistemą, kuri iš esmės yra bloga – ydingas žingsnis“, – sakė vienas iš peticijos organizatorių D. Dikšaitis.

Iniciatyvinė grupė perspėja: „Lietuvos mokslo ir studijų sistema taip apleista, kad tokia jos būklė pradeda kelti grėsmę lietuvių tautos, Lietuvos visuomenės ir kiekvieno piliečio ateičiai.“

Peticiją, adresuotą Prezidentui, Vyriausybei, Seimui ir kitoms pagrindinėms valstybės valdžios institucijoms, planuojama įteikti gruodžio viduryje.

Susipažinti su peticija ir ją pasirašyti galima internetu: https://amokslas.lt/peticija/.

Nuotraukoje:

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentas komunikacijai Dainius Dikšaitis kritikos reformai negaili ir yra vienas iš peticijos dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos organizatorių

„Tenka tik apgailestauti, kad kol kas studentas nežino, už ką moka, o valstybė – į ką investuoja. Tai – sovietinės sistemos palikimas. Universitetas nebegali toliau būti tik žinių srėbtuve, tad studentų nerimas – visiškai pateisinamas.“
Filosofas Mindaugas Kubilius

„Pagrindinis tikslas – apmokestinti studentus, kad tai išgelbėtų merdėjančią aukštojo mokslo sistemą – išlieka. Tikslas tik atidedamas, tad nusiraminti nėra nė mažiausio pagrindo“, – įspėja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vytautas Radžvilas.

Justinas Argustas