Ne paslaptis, kad aukštojo mokslo sistema Lietuvoje turi trūkumų, dėl kurių nuolatos verda įvairios diskusijos. Vis dėlto spragų švietimo sistemoje turime ne tik mes. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“ buvo pristatyta vienos turtingiausių ir stabiliausių valstybių – Šveicarijos – aukštojo mokslo sistemos padėtis. Apie ją pasakojo nacionalinės Šveicarijos studentų sąjungos Vykdomojo komiteto narys Dominikas Fitze.

Studijos trumpesnės ir lankstesnės

Šveicarijoje bakalauro studijos trunka ne ketverius, o trejus metus, metais trumpesnės ir doktorantūros studijos. Tik magistro studijų programos abiejose valstybėse yra vienodos trukmės. Tačiau, pasak D. Fitze’s, studijos Šveicarijoje yra ne tik trumpesnės, bet ir gerokai lankstesnės.

„Negalima pasakyti, kad taip yra visose aukštosiose mokyklose – labai dažnai jos turi didžiulę autonomiją, taip pat ir skirtingas studijų sistemas – tačiau dažniausiai studijos yra gana lanksčios. Studentai per trejus bakalauro studijų metus gali įgyti tiek pagrindinį, tiek gretutinį laipsnį. Taip yra todėl, kad bakalauro studijos suvokiamos kaip bendrasis universitetinis išsilavinimas, o normalus specializavimasis ir gilinimasis į tam tikras sritis prasideda tik magistro studijose“, – apie šveicarišką studijų modelį pasakojo Šveicarijos studentų atstovas.

Žinoma, aukštoji mokykla nėra vienintelis studijų lankstumo kintamasis. Studijų lankstumas priklauso ir nuo studijų krypties, kuriai atstovauja studijų programa. Pavyzdžiui, gamtos, fizinių ir technologinių mokslų atstovai turi mažesnę galimybę pasirinkti studijuojamus dalykus savo studijų programose, nes turi daugiau privalomų dalykų nei socialinių ir humanitarinių sričių studentai, kurie turi didesnę laisvę rinktis tai, ką nori studijuoti. Bet VSS-UNES-USU (Šveicarijos studentų sąjungos oficialus pavadinimas) atstovas pabrėžia, kad tai tik viena medalio pusė. Jei pažvelgtume į profesorių lankstumą skirtingose srityse, pamatytume visiškai priešingą variantą.

„Tarp privalomų studijuoti dalykų visose gamtos, technologijų ir fizinių mokslų programose yra ir socialinių bei humanitarinių sričių dalykų. Šveicarijos federaliniame technologijos institute tokių bendrų universitetinių dalykų numatyta beveik vieneri metai. Šveicarijoje universitetams labai svarbu, kad bakalaurą baigęs asmuo tikrai būtų įgijęs platų, universitetinį išsilavinimą“, – teigė D. Fitze.

Gamtamoksliai Šveicarijoje palankiau priima ir tas naujoves, kurios susijusios su studijomis, dėstymo metodais. D. Fitze’s teigimu, problemų beveik nekyla ugdant bendrąsias studentų kompetencijas fiziniuose, technologiniuose moksluose – dėstytojai tam teikia ypatingą reikšmę. Tačiau taip ne visuomet yra socialiniuose ar ypač humanitariniuose moksluose, kurie labiau linkę orientuotis į žinių suteikimą, o ne į kompetencijų ugdymą.

Be to, jo teigimu, nekyla sunkumų norint prasitęsti studijas ar studijuoti dalykus tada, kada patinka. Individualus studijų planas – veikiau taisyklė, o ne išimtis kaip Lietuvoje. Baigiamųjų darbų vertinimas taip pat vyksta ne iš anksto nustatytu laiku, bet tuomet, kai studentas tam yra pasiruošęs. Tiesa, baigiamųjų darbų gynimus, kurie yra įprasti Lietuvoje, Šveicarijoje pakeitė individualūs dėstytojų įvertinimai, tad gynimo procedūros vyksta nebent išimtiniais atvejais doktorantūros studijų metu.

Daugiau paramos studentams

Šveicarijoje daug dėmesio skiriama studentų nefinansinei paramai. Prie jos smarkiai prisideda ir studentų savivaldos, kurioms priklauso knygynai, kavinės ir kurios teikia įvairias kitas paslaugas. Studentų savivaldos Šveicarijoje rūpinasi ir studentų apgyvendinimu bei teisinėmis, karjeros konsultacijomis.

„Kiek teko išgirsti bendraujant, Lietuvoje taip pat yra tokių pavyzdžių. Ne visose studentų savivaldose, bet senesnėse ir didesnėse jų tikrai galima rasti. Tokios paslaugos yra teikiamos už minimalų mokestį arba nemokamai, todėl yra itin reikalingos ir naudingos studentams. Manau, kad tai ypač svarbu. Lygindamas Šveicarijos ir Lietuvos sistemas suprantu, kad tokiems dalykams plėstis Lietuvoje trukdo nepalanki teisinė bazė, bet tikiu, jog Lietuvos studentams pavyks ją pakeisti“, – gerąja studentų savivaldų patirtimi ir lūkesčiais dalijosi šveicaras.

Šveicarijos aukštojo mokslo įstaigose daug dėmesio skiriama akademinei ir psichologinei studentų paramai. Jei studentas neišlaiko egzamino – jis turi susitikti su atsakingu asmeniu iš administracijos, kuris padeda susidėlioti mokymosi tvarkaraštį, įvertina, kokiu būdu studentas lengviausiai mokosi, ir padeda tuos būdus panaudoti, parengia jį artėjančiam perlaikymui, parodydamas, kad dabar studentas yra daug geriau pasiruošęs.

Studentams teikiama pagalba ir renkantis studijuojamus dalykus: administracijos darbuotojai padeda jiems apsispręsti, kuriuos dalykus reikėtų rinktis norint gilintis į tam tikrą sritį arba kurie dalykai labiausiai padėtų geriau parengti savo baigiamuosius darbus.

Finansų trūksta ir Šveicarijoje

Konferencijos pradžioje Šveicarijos studentų sąjungos atstovas pristatė aukštojo mokslo finansavimo problemas. Šveicarijoje aukštojo mokslo finansavimas yra kantonų kompetencija, todėl situacija skirtinguose šalies regionuose yra labai įvairi, nelygi. Dėl šios priežasties VSS-UNES-USU ketina inicijuoti referendumą, kuris padėtų subalansuoti grantų skyrimo sistemą, atversiančią galimybes kiekvienam įgyti aukštąjį mokslą, nepaisant socialinių ir ekonominių veiksnių ir atsižvelgiant į kiekvieno norus ir gabumus.

D. Fitze patikino, kad referendumas yra aktyviai palaikomas studentų: „Reikalingus šimtą tūkstančių parašų mes surinkome dar 2010–2011 m. Didžiąją dalį – lankydamiesi įvairiuose universitetuose. Beveik nebuvo studentų, kurie atsisakytų pasirašyti, todėl galima teigti, kad visi studentai palaiko mūsų siekius reformuoti sistemą.“

„Šveicarijoje labai brangus pragyvenimas, todėl dažnam studentui tikrai labai trūksta pinigų. Net ir dirbdamas jis sugeba užsidirbti tik tiek lėšų, kiek tepakanka nusipirkti maisto ir užsimokėti už būstą. Vos 8 procentai Šveicarijos studentų gauna grantus iš savo kantonų, skiriamus atsižvelgiant tik į socialinius kriterijus – studento turimas pajamas. Norint užtikrinti, kad situacija pagerėtų, šis skaičius turi išaugti bent iki 20 procentų. Siekiame, kad visi studentai, nepriklausomai nuo jų tėvų finansinės situacijos, galėtų įgyti universitetinį išsilavinimą, tad turime priversti valstybę perorganizuoti grantų sistemą taip, kad studentai iš mažesnes pajamas turinčių šeimų turėtų galimybę mokytis universitete“, – pasakojo šveicaras.

Pats D. Fitze mano, kad kiekviena Europos valstybė turi stengtis gerinti savo šalies švietimo sistemą, nes iki šiol niekur nėra sukurtas idealus aukštojo mokslo modelis. „Buvo įdomu konferencijoje palyginti dviejų skirtingų šalių sistemas, diskutuoti su skirtingų sričių atstovais. Mano nuomone, VU SA yra teisingame kelyje į kitokią Lietuvos aukštojo mokslo sistemą“, – teigė nacionalinės Šveicarijos studentų sąjungos atstovas.

Tarptautinė konferencija „Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“ – pirmoji konferencija Lietuvoje, kuri buvo skirta išimtinai socialinės dimensijos aukštajame moksle problematikai aptarti. Konferencija yra projekto „VU SA institucinis stiprinimas“, remiamo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis, dalis.

Dominiko Fitze’s pranešimo įrašą peržiūrėti galite čia.