Vilniaus universiteto Onkologijos instituto klinikoje onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams pradėtas taikyti dar vienas sudėtinio vėžio gydymo metodas – intraperitoninė hiperterminė chemoterapija. Šis gydymo metodas taikomas esant piktybinių navikų plitimui pilvaplėvėje ir gali ženkliai pailginti onkologinių pacientų gyvenimą.

Intraperitoninė hiperterminė chemoterapija skiriama sergantiesiems pilvaplėvės pirminiais navikais (pseudomiksomomis, mezoteliomomis ir kt.) ir pilvaplėvės karcinomatoze, atsiradusia sergant storosios žarnos, kiaušidžių, kiaušintakių vėžiu. Išskirtiniais atvejais, kai diagnozuojama nedidelė karcinomatozė, šiuo metodu galima gydyti ir skrandžio vėžį.

„Iš pradžių yra atliekama chirurginė operacija, kurios metu pašalinami visi navikiniai mazgai iš pilvo ertmės atliekant organų rezekcijas ar be jų, – sako VU Onkologijos instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos poskyrio vyr. ordinatorė dr. Giedrė Rudinskaitė. – Po operacijos, nelikus chirurgui akimi matomų navikinių mazgų ir metastazių, atliekama chemoterapija.“

Chemoterapija yra atliekama supilant praskiestą ir pašildytą chemoterapinį vaistą į pilvo ertmę, kur vaistas cirkuliuoja apie 45 min., palaikant būtiną 42 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Intraperitoninei hiperterminei chemoterapijai naudojami tokie patys vaistai, kurie skiriami atitinkamos lokalizacijos vėžio gydymui.

Šiai procedūrai atlikti įsigytas specialus aparatas, vienintelis toks Lietuvoje, kuris užtikrina chemoterapinio preparato cirkuliaciją ir palaiko jo temperatūrą. Šis aparatas unikalus tuo, kad jį sukūrė ir ištobulino garsus Prancūzijos chirurgas prof. D. Elias, pas kurį teko stažuotis Vilniaus universiteto Onkologijos instituto specialistų komandai.

„Dėl šio metodo taikymo bus sprendžiama individualiai kiekvieno paciento atveju, – sako dr. G. Rudinskaitė. – Hiperterminė intraperitoninė chemoterapija gali būti derinama ir su jau įprastais gydymo būdais – sistemine chemoterapija ir spinduline terapija.“

Onkologai tikisi ilgesnio pacientų išgyvenimo, ilgesnės remisijos. Chemoterapijos dozės į pilvą yra mažesnės nei sisteminės chemoterapijos metu, todėl sisteminis poveikis taip pat bus mažesnis. „Galima sakyti, tai vietiškai naudojama chemoterapija, kuri pilvo audinių rezorbuojama iki 3 mm gylio, – sako dr. G. Rudinskaitė. – Šalutinis šios chemoterapijos poveikis bus mažesnis nei intraveninės.“

Naująjį gydymo metodą VU Onkologijos instituto klinikoje planuojama taikyti maždaug vienam pacientui per savaitę. Moksliniai tyrimai parodė, kad neginekologinių, pilvaplėvėje išplitusių navikų turinčių pacientų vidutinis išgyvenimas yra 6 mėn., tuo tarpu po intraperitoninės hiperterminės chemoterapijos išgyvenimas gali pailgėti net iki 4 metų. Optimistiški ir mokslinių tyrimų rezultatai, gauti šiuo metodu gydant kiaušidžių vėžį. Šis metodas suteikia galimybę ženkliai pailginti dalies pacientų išgyvenimą.

Pirmoji sėkminga operacija atlikta 55 m. pacientei, sergančiai išplitusiu kiaušidžių vėžiu. Operacija truko apie 13 val., jos metu dirbo 15 specialistų komanda – 4 chirurgai onkologai, anesteziologas, 4 operacinės ir anestezijos slaugytojai, medicinos technikos inžinierius, inžinierius konsultantas iš Prancūzijos, operacinės slaugytojų padėjėjai ir kiti.

Parengta pagal BNS informaciją.