Studijuojantiesiems žurnalistiką nuo 2007-ųjų buvo atnaujintos bakalauro ir magistro studijų programos.

Peržiūrėjus bendrojo universitetinio lavinimo, studijų pagrindų ir specialybės dalykus, suteikta daugiau pasirinkimo galimybių. Be kitų disciplinų, žurnalistikos studentai nuo šiol vėl mokysis logikos, pasaulio literatūros istorijos, religijotyros, sociologijos įvado, etikos ir kt. Įvestas privalomas internetinės žiniasklaidos kursas. Tuo tarpu magistrantai turės galimybę studijuoti apskritai Lietuvoje naują dalyką – žiniasklaidos psichologiją.

Kaip teigė studijų koordinatorė Zita Kemeraitienė, pokyčiai „ateina su kiekvienu direktoriumi”, tad ir studijų programų atnaujinimas buvo 2006 m. Žurnalistikos instituto direktoriumi tapusio (dabar – ir Komunikacijos fakulteto dekano) doc. dr. Andriaus Vaišnio iniciatyva.

A. Vaišnio teigimu, studijų programų atnaujinimas susijęs su šiuolaikinės žurnalistikos kitimu: nuolat tobulėja informacinės technologijos, turinčios didelę įtaką informacijos srautams, išaugo reikalavimai žurnalistui – jis vienas gebės fiksuoti faktus ne tik raštu, žodžiu, bet ir garsu, vaizdu. „Tai verčia mus modeliuoti studijų programas taip, kad žmogus, norįs dirbti žurnalistikoje, būtų pakankamai plačiai išsilavinęs, kad galėtų įvertinti informacijos vertę ir sukurti naują informacijos vertę”, – sakė jis. Dekanas pabrėžė, kad žurnalistui, baigusiam universitetą, keliami aukštesni reikalavimai nei tam, kuris neturi universitetinio išsilavinimo: „Universitetinė žurnalistikos mokykla turi suteikti nuovoką apie darnų ryšį tarp informacijos teorijos žinių ir humanistinių vertybių.” Prisimindamas studijų programų atnaujinimą, A.Vaišnys atkreipia dėmesį į svarbų kolegų – kolektyvo dėstytojų Danguolės Skarbalienės, Romo Sakadolskio, Žyginto Pečiulio, Jolantos Mažylės, Audriaus Lelkaičio, Deimanto Jastramskio, Skirmanto Valiulio indėlį, intensyvias diskusijas apie šiuolaikinės žurnalistikos konvergenciją, radijo, televizijos, spaudos žurnalistikos modulius, apie mūsų universitetinės žurnalistikos mokyklos ateitį. Pasak A. Vaišnio, tokie lektoriai kaip, pavyzdžiui, Danguolė Skarbalienė, kurie turi kuriamąjį pedagoginį pradą, „padeda ne tik perduoti senas gerąsias žurnalistikos studijų tradicijas naujai kartai, bet ir siekti studijų kokybės”.

A. Vaišnys taip pat pažymėjo, kad tokios studijų programos, kokios yra dabar, nėra galutinės. Bus tiriama, kaip jos įgyvendinamos, kokios suteikia naudos, kokia yra studentų ir darbdavių reakcija ir ką galima padaryti geriau nuo 2008 m. rugsėjo pirmosios naujai ateinantiems žmonėms. Studijų programoje svarbus veiksnys yra studentų praktikos. Po pirmo kurso praktiką siūloma atlikti regioninėje spaudoje, po antro kurso – elektroninėje žiniasklaidoje, po trečio kurso praktika gali būti atliekama nacionalinėse visuomenės informavimo priemonėse pasirinktinai. Kaip teigė A. Vaišnys, tokia tvarka buvo reglamentuota visą laiką, tiesiog studentams buvo pasiūlyta labiau jos laikytis.

Dėl praktikų tvarkos 2007 m. buvo kilęs konfliktas tarp direktoriaus ir trečio kurso studentų, kurių dauguma nebuvo atlikę praktikos Lietuvos regionų žiniasklaidoje, tad jiems buvo pasiūlyta vykti į regionus. Į tai kai kurie studentai išreiškė skeptišką požiūrį. Kaip teigia ketvirtakursis Mindaugas Jackevičius (pernai ėjęs grupės seniūno pareigas), studentai esą nebuvo nusistatę prieš praktikas regionuose: pirmiausia, jų apie tai „neinformavo laiku”, be to, žiniasklaidos rūšys ir priemonės buvo paskirstytos neatsižvelgiant į studentų valią. Anot Mindaugo, „buvo tokių, kurie visas tris praktikas atliko spaudoje, ir tų, kurie tik nacionalinėje žiniasklaidoje, nors praktikų reglamentas to neleidžia”. Dr. doc. A. Vaišnys, prisimindamas „maištininkų” požiūrį, pirmiausia įvardija jam įstrigusį viešai teiktą studentų motyvą nevykti į praktiką Lietuvos regionuose esą dėl nepakankamo rajonų, apskričių redakcijų profesionalumo. Be to, dabartinis Komunikacijos fakulteto dekanas teigia, kad pradžioje žurnalistikos studentams yra skelbiamas pasiūlymas, o studento valia – siūlyti ir savo variantą, tačiau tik pagal galiojančią studijų programą. A. Vaišnys pabrėžia, kad praktikos regione tikslas – ne tik ir ne tiek gausiai publikuoti (jei nepavyksta dėl kokių nors objektyvių aplinkybių), kiek pažinti Lietuvą, jos socialinę problematiką, žmones viešoje erdvėje, padėti sau ir institutui pažinti Lietuvos žiniasklaidos sistemą, tos sistemos darbdavius. Direktoriaus manymu, nereikėtų jaunam žmogui „į Lietuvą žiūrėti iš aukšto”, nes yra „ne tik Vilniaus Lietuva”.

A. Vaišnys norėtų, kad geriausi studentai pasinaudotų galimybe atlikti žurnalistinę praktiką užsienyje. Dekanas yra tikras, kad nuo šių metų žurnalistikos trečio kurso studentai jau galės turėti sau visiškai laisvą vasaros laikotarpį – tai reiškia, kad jų praktika būtų perkelta į 2008-2009 mokslo metų rudens semestrą.

Žurnalistikos instituto direktorius ypač džiaugiasi studentų aktyvumu, kuris atsiskleidžia 2007 m. įkūrus Žurnalistikos studentų asociaciją (ŽISA). A. Vaišnys neabejoja, kad kritiškas šios organizacijos lyderių požiūris į profesijos esmę, studijų gerinimą, jų dalyvavimas posėdžiuose svarstant problemas stiprins instituto bendruomenę, laisvą akademinę dvasią.

Vienas iš svarbių sprendimų, suplanuotų 2007 m., – Žurnalistikos bibliotekos ir informacijos centro atnaujinimas, talkinant Vilniaus universiteto mokslinei bibliotekai. Naujoji vedėja Dalia Juodienė susistemino bibliotekos fondus ir pateikė šiuolaikinio žurnalistinės informacijos centro perspektyvinį planą.

Dekano manymu, Žurnalistikos institutui reikėtų gerinti studijų kokybę labai dėmesingai vertinant dėstytojus – ypač jei bus įvesta visame VU vienoda studentų apklausų ir dėstytojų vertinimo sistema. Tačiau tarp žurnalistikos studentų kyla diskusijų apie diplomo pavadinimo keitimą į žurnalistikos bakalaurą (šiuo metu žurnalistiką baigę asmenys gauna komunikacijos ir informacijos bakalauro diplomą). Fakulteto dekanas mano, kad jos kyla iš istorinio patyrimo: ankstesnės absolventų kartos gaudavo VU diplomus, kuriuose būdavo įrašoma žurnalisto kvalifikacija.

Informacija apie Žurnalistikos instituto gyvenimą skelbiama praėjusiais metais sukurtame tinklalapyje www.universitetozurnalistas.lt, ten pat dedamas ir 1977 m. įsteigtas, o 2007 m. atkurtas mokomasis „Universiteto žurnalisto” laikraštis.

Kaip ilgai fakulteto dekanas derins ir Žurnalistikos instituto direktoriaus pareigas? „Pavasarį bus paskelbtas konkursas instituto direktoriaus pareigoms”, – atsako A.Vaišnys.

Aurelija Meškaitė