LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas lapkričio 28 d. surengė išvažiuojamąjį posėdį VU Matematikos ir informatikos fakultete. Posėdžio tikslas – aptarti nacionalinį superkompiuterį, jo kūrimo, integravimo ir praktinio naudojimo problematiką.

Posėdis vyko MIF Informacinių technologijų centre, VU vaizdo konferencijų studijoje.

Seimo nariai, lydimi fakulteto prodekano doc. A. Juozapavičiaus, susipažino su fakulteto kompiuterine infrastruktūra, apžiūrėjo superkompiuterį, klasterius, modernias jų elektros maitinimo sistemas (įdomu tai, kad superkompiuterio gyvavimą palaiko 80 automobilinio tipo baterijų), specializuotas ir bendros paskirties tarnybines stotis, susipažino su mokslo ir studijų paslaugomis, tyrimų procedūromis ir ypatumais. Posėdžio dalyviams buvo pristatyti naujos kartos procesoriai ir tarnybinės stotys, kurios, tikėtina, artimiausiu metu sudarys aukšto našumo skaičiavimo sistemų pagrindą.

Vėliau posėdis buvo tęsiamas studijoje. Pranešimus dienotvarkės tema pradėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Z. R. Rudzikas. Jis pasakojo apie Lietuvos mokslininkų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, ypač tokiuose, kuriuose reikalingi intensyvūs ir našūs skaičiavimai. Tai pirmiausia susiję su Europos branduolinių tyrimų centru (CERN), į kurio veiklą pastaruoju metu aktyviai įsitraukia Lietuvos fizikai, medžiagotyrininkai, chemikai, informatikai. CERN’e plėtojamos informacinės technologijos pradeda tiesiogiai veikti Lietuvos kompiuterinius resursus, skaičiavimus ir valdymą. Kitas projektas, kuriame dalyvauja kelios grupės Lietuvos mokslininkų – tarptautinis branduolinės sintezės reaktorius (ITER). Reaktoriuje vyksiančių procesų modeliavimo skaičiavimai yra tokie intensyvūs, kad Europos Sąjunga numato paskirti galingus superkompiuterius.

Lietuvos mokslininkai turi dideles galimybes įnešti indėlį į tokio reaktoriaus kūrimą ir plėtojimą.

Fakulteto prodekanas dr. A. Juozapavičius posėdžio dalyviams papasakojo, kaip naudojami superkompiuteris, kompiuterių klasteriai ir juos valdančios grid technologijos, supažindino su informatikų ir matematikų iniciatyvomis. MIF superkompiuteris jau veikia beveik metus. Tik jį įjungus, jis buvo apkrautas šimtu procentų, ir panaši situacija tęsiasi. Integravus superkompiuterį į VU MIF kompiuterinį tinklą, jis tapo viso komplekso dalimi, o kartu ir grid infrastruktūros dalimi. Naudojant superkompiuterį ir turimus klasterius, atsiveria galimybės spręsti daug sudėtingesnius uždavinius.

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai vykdomi du perspektyvūs projektai – „LitGrid” ir „BalticGrid”, kurių tikslas sujungti geografiškai nutolusius resursus į vientisą tinklą. Grid technologijos Lietuvos mokslininkams suteikia plačias galimybes: jie gali dalyvauti (ir dalyvauja) bendruose projektuose ir stambiose ES programose, leidžia vienyti mokslo tyrimų ir taikymų pastangas, manipuliuoti didelėmis duomenų aibėmis, naudotis resursais, konsoliduoti duomenis. Dėl „LitGrid” programos kai kurių Lietuvos universitetų ir mokslo institutų kompiuteriniai resursai panaudojami daug našiau ir efektyviau. Šiuo metu grid technologijos, bent jau Europos Sąjungoje, yra el. mokslo pagrindinė dalis ir kertinis akmuo. ES tam skiria daug dėmesio ir pinigų – jau finansuoti 53 grid projektai. Dėl „BalticGrid” projekto Lietuvos vartotojai turi galimybę skaičiuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, Lenkijoje, Švedijoje. „BalticGrid” projektas yra finansuojamas iš Briuselio – partneriai iš Lietuvos gavo 540 tūkst. eurų, dar dviem ateinantiems metams bus skiriama apie 610 tūkst. eurų, o visam projektui skirta 3 mln. eurų. „LitGrid” programa, kurią dabar finansuoja LR švietimo ir mokslo ministerija, šiuo metu jungia 10 partnerių – tai Vilniaus universitetas (koordinatorius), Fizikos institutas, Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Matematikos ir informatikos institutas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Šiaulių universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas. Kuriant grid infrastruktūrą, buvo pastebėta, kad grid gerai tinka ne tik skaičiavimams, šios infrastruktūros pagrindu galima diegti įvairias priemones, tinkamas įvairiems humanitariniams dalykams. „Esame jau sutarę, kad darysime lietuvių akademinės kalbos tekstyną, galbūt vėliau – daugiakalbį. Tekstynu galėtų naudotis mokytojai, mokiniai, visuomenė. Tik grid technologija gali garantuoti našų tokio tekstyno naudojimą. Dabar aptariame idėją, kad grid turėtų būti perspektyvu panaudoti muziejininkystėje – padaryti virtualius muziejus”, – dalijosi idėjomis doc. A. Juozapavičius.

Superkompiuteris suteikė galimybę Lietuvai dalyvauti superkompiuterių konsorciume kartu su kitomis 11 šalių, tokiomis kaip Austrija, Šveicarija, Belgija, Suomija ir kt.

MIF dekanas prof. F. Ivanauskas savo pranešime pristatė mokslo ir studijų infrastruktūrą, aptarė fakulteto studijų ir mokslo potencialą, ryšius su pramone ir verslu.

Nuskambėjusi dekano mintis, kad fakultetas pretenduoja papildyti 100 geriausių Europos Sąjungos matematikos ir informatikos fakultetų sąrašą, anaiptol nėra iš fantastikos srities. Atlikus 1997-2006 m. 11 matematikos ir informatikos srities ES universitetų fakultetų ir VU MIF mokslo rezultatų lyginamąją analizę, paaiškėjo, kad tokių universitetų kaip Lankasterio, Insbruko, Karlsruhės, Turku, Prahos (universitetų sąrašuose užimančių 80-123 vietas) analogiškų fakultetų mokslo rezultatai yra galimi lyginti su VU MIF rezultatais. Tai suteikia šviesių vilčių. Viena iš sąlygų patekti į šimtuko sąrašą – aprūpinti talentingus moksleivius ir studentus technine ir ūkine infrastruktūra.

Ūkinė infrastruktūra – fakultetui priklausančių pastatų, ypač Baltupių pastato, įrengimas. Techninė infrastruktūra – fakultetui trūksta superkompiuterio ir kompiuterių klasterių galios, kad galima būtų suteikti studentams ir mokslininkams tinkamą skaičiavimų ir el. paslaugų spektrą. Tai, kas yra dabar – labai mažai. Palyginimui: Vokietijoje yra per 2 mln. studentų, jiems visiems skiriamas Garchingo mieste esantis Leibnico superkompiuterių centras, kuris yra 512 kartų galingesnis už mūsiškį. Tuo tarpu Lietuvoje yra per 100 tūkst. studentų, t. y. apie 20 kartų mažiau.

„Lietuvos konkurencingumas priklauso nuo investicijų į mokslą. Pristatyta lyginamoji mokslo, technologijų ir fakulteto veiklos analizė rodo, kad mes be stiprių investicijų į mokslą ir technologijas liksime už borto ne tik ES, bet ir visame pasaulyje. Vienintelė išvada – kuo greičiau reikia perkelti prioritetus į technologijas, į naujas mokslo sritis ir jas finansuoti. Informacinės visuomenės plėtros komitetas visada savo sprendimuose vadovavosi mokslo plėtros ir paramos kriterijais”, – po posėdžio kilusiomis mintimis dalijosi LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Rimantas Remeika.
Šio komiteto narė Irena Šiaulienė po posėdžio džiaugėsi, kad valstybės investicija šiam kompiuteriui įsigyti pasiteisino. „Jau pats faktas, kad VU MIF gali būti tarp 100 geriausių tokio tipo fakultetų – geriausias įrodymas, kad turėdami atitinkamą bazę mūsų mokslininkai yra potencialiai pajėgūs būti geriausiųjų gretose. Šiandien mokslui būtina turėti įrangą, kad neliktume nuošaly šiandien besiplėtojančių mokslinių tendencijų. Bet būsime ir jau esame tame pačiame traukinyje”, – teigė politikė.

Liana Binkauskienė