Žiemos Lietuvoje trumpėja. Vis dažniau Kalėdas švenčiame ne balto sniego pusnyse, bet brisdami per pažliugusį purvyną. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Globalios ir regioninės klimato kaitos problemos“ Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis perspėjo, kad jau 32 metus temperatūra yra aukštesnė nei daugiametis vidurkis ir nuolat auga.

Temperatūra Žemėje – aukščiausia per kelis šimtmečius

Pastaruoju metu apie klimato kaitą ir su ja susijusias grėsmes kalbama nuolat, tačiau ne visi atkreipia dėmesį į ekologines problemas. Mokslininkai perspėja, kad besikeičiantis klimatas gali sukelti didelių katastrofų ir pakeisti žmonių gyvenimą. „Instrumentiniais matavimais gauta temperatūros kreivė rodo dabartinę terminės būklės situaciją. Per 132 metus temperatūra pakilo apie 0,85 laipsnio. Nuo septintojo dešimtmečio temperatūra yra aukštesnė nei daugiametis vidurkis. Temperatūra kilo netolygiai, po kelis laipsnius, o dabar kilimas nebėra toks spartus. Visi pastarieji metai rikiuojasi karščiausių metų eilėje, o 2012-ieji patenka į karščiausių metų dešimtuką“, – sako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius A. Bukantis.

XIII–XV amžiai iki šiol buvo laikomi didžiausio atšilimo laikotarpiu, o paskui iki XIX a. tęsėsi mažasis ledynmetis, tačiau per pastaruosius 130 metų viršytas ir to meto šilumos lygis. Profesorius A. Bukantis teigia, kad tokį temperatūros kilimą galėjo nulemti daugelis veiksnių. „Saulės spinduliuotės intensyvumo kaita galėjo nulemti maždaug dešimtadalį viso temperatūros pokyčio, tačiau tai nėra pagrindinė šilumos augimo priežastis. Manoma, kad įtakos galėjo turėti vulkanų išsiveržimas, tačiau vulkanai sukelia tik trumpalaikes temperatūros anomalijas ir reikšmingo poveikio neturi. Daug įtakos temperatūros pokyčiams turi šiltnamio dujos. Jos trumpam sulaiko ultravioletinę spinduliuotę, todėl pusiausvyra yra pažeidžiama žemutiniuose stratosferos sluoksniuose“, – aiškino profesorius. Anot jo, anglies dvideginio koncentracija šiuo metu yra didžiausia per 800 tūkstančių metų. Tokie duomenys yra gauti tiriant ledynus pagal oro burbuliukuose užkonservuotą senąją atmosferos cheminę sudėtį.

Kaitra gali sukelti potvynius

Vilniaus universiteto profesorius A. Bukantis perspėja, kad besikeičiantis klimatas gali paveikti įvairias gamtos vietas. „Visi puikiai žinome, kas nutinka, kai sustatome domino kauliukus ir vieną iš pirmųjų pastumiame – jie tada pargriauna visus kitus. Galima teigti, kad analogiškas procesas vyksta ir atmosferoje“, – teigia profesorius.

Kuo aukštesnė temperatūra ir kuo stipresnis šiltnamio efektas, tuo intensyviau vyksta garavimas iš vandenyno. Visi paviršiai – tiek vandenynas, tiek sausuma – atiduoda į atmosferą daugiau infraraudonųjų spindulių ir susidaro palankesnės sąlygos atmosferoje kauptis drėgmei. „Jei atmosferoje yra daugiau drėgmės, gali iškristi didesni kritulių kiekiai, o tai graso stipresniais potvyniais. Yra apskaičiuota – jei atmosferoje 1 laipsniu padidėja temperatūra, tai 7 procentais išauga vandens garų kiekis“, – aiškina profesorius A. Bukantis.

Nuo 1990 m. temperatūra vandenyne kilo sparčiausiai, o tai skatina vandens garavimą. Vandenyne akumuliuojama šiluma spinduliuoja energiją ir į atmosferą, todėl kuo stipresnis garavimas, tuo intensyvesnis yra ir atmosferos šilimas.

Šylant atmosferai ir vandenynui, tirpsta ledynai. Tai ne tik užkerta kelią mokslininkams gauti ledynų teikiamą informaciją, bet ir nuolat kelia vandens lygį. Anot profesoriaus A. Bukančio, nuo 1991 m. vandens lygis pakilo net 19 centimetrų. Prie vandens lygio prisidėjo ne tik ledynų tirpimas, bet ir terminis vandenyno plėtimasis. „Kaip visiems žinoma, šildami kūnai plečiasi, todėl plečiasi ir vandenyno tūris“, – sako profesorius A. Bukantis. Besiplečiantys vandens plotai graso užlieti ir žmonių gyvenamas teritorijas.

Ateityje – dar didesnis temperatūros kilimas

Profesorius A. Bukantis teigia, kad ateitį prognozuoti ne taip lengva, nes pokyčiai priklauso ne tik nuo gamtos, bet ir nuo sociologinių veiksnių – ar žmonės daugiau terš gamtą, ar imsis intensyvių ekologinių projektų ir taip sumažins taršą. Optimistiniai mokslininkų scenarijai žada nedidelį temperatūros prieaugį, tačiau yra ir daug pesimistiškesnių scenarijų, pagal kuriuos žmonės nesugebės suvaldyti civilizacijos plėtros ir priimti gamtai palankių įstatymų.

Prognozuojama, kad bendras šilumos prieaugis bus 2–3 laipsniai, tačiau šiaurinėse platumose, Azijoje, Arktyje temperatūra kils 7–11 laipsnių.  Mokslininkai spėja, kad dėl šių priežasčių jau 2050 m. gali visiškai ištirpti Arkties ledynai ir liks tik sezoninis ledas – vasarą nutirps, o žiemą vėl atsiras. Profesorius A. Bukantis teigia, kad kritulių kiekio didėjimas numatomas pusiaujo platumose. Pagal pesimistinį mokslininkų scenarijų Antarktyje ir Antarktidoje taip pat išaugs kritulių kiekis.

Tačiau spręsti ekologines problemas nėra taip paprasta. „Na ir ką daryti? Be abejo, ir Varšuvoje vykusi konferencija siekė išspręsti šias problemas. Buvo nutarta įpareigoti valstybes kelti savosios gamtos išsaugojimo uždavinius ir sumažinti šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą. 2015 m. Paryžiuje bus apibendrinami šie siekiai ir tikimasi, kad jau bus prieita prie teisinio dokumento pasirašymo“, – valstybių planus gerinti gamtos būklę ir spręsti ekologines problemas atskleidė VU profesorius A. Bukantis.