Gruodžio 15 d. į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Valopso salos JAV pakils krovininis erdvėlaivis „Cygnus“, kuriuo kosminę misiją pradės ir pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Kartu į TKS bus nugabenti dar 32 mažieji palydovai, tačiau kada jie bus paleisti į atvirą orbitą, kol kas nėra aišku – tai paaiškės NASA specialistams išanalizavus kosminio eismo situaciją ir nusprendus, kad juos paleisti yra saugu.

„LituanicaSAT-1“ į Žemės orbitą bus paleistas drauge su kitais 5 nanopalydovais. NASA specialistai itin griežtai vertina net mažiausius nukrypimus nuo palydovų techninių standartų, todėl itin preciziškai stebės visą palydovo gyvavimo orbitoje laikotarpį. Vienas svarbiausių techninių misijos etapų – idealus akyvavimosi protokolo suveikimas, kai pirmąjį pusvalandį po atsiskyrimo nuo TKS palydovas negali aktyvuotis ir turi tiesiog sklęsti orbita. Šio protokolo pažeidimas grėstų sankcijomis ir komplikuotų tolesnį bendradarbiavimą su NASA ateityje.

„Tik po pusvalandžio orbitoje įsijungs „LituanicaSAT-1“ palydovo pirmosios gyvybinės funkcijos, automatiškai išsiskleis antenos ir palydovas Morzės kodu pasiųs pirmuosius signalus į Žemę. Šis pirmasis signalas prasidės palydovo radijo šaukiniu LY5N. Taip (radijo šaukiniu) save identifikuoti privalo kiekvienas palydovas, naudojantis mėgėjiškus radijo dažnius“, – aiškina „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.

Pasak V. Buzo, paskelbus radijo šaukinį, taip pat Morzės kodu į Žemę bus perduoti ir išanalizuoti svarbiausi palydovo energijos sistemų rodikliai ir kritinių elementų temperatūros. Kai palydovas pirmą kartą priartės prie Lietuvos teritorijos, su juo bus užmegztas abipusis radijo ryšys iš Vilniaus universiteto radijo klubo ir atliktas sistemų patikrinimas. Sprendimas apie tai, kada nuskambės pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso: „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“, kuriuos ištarė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, bus priimtas palydovo misijos kontrolės centre, išanalizavus palydovo techninę būklę, orbitos parametrus ir radijo eterio užimtumą kosmose tuo metu.

„LituanicaSAT-1“ misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis teigia, kad palydovo balsinis pasisveikinimas, t. y. pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso, įrašyti į specialią mikroschemą likus savaitei iki palydovo išsiuntimo į NASA. „Pirmųjų lietuviškų žodžių įrašymas buvo vienas paskutinių svarbių techninių projekto darbų Lietuvoje. Atsižvelgiant į ekstremalias sąlygas kosmose, šiai užduočiai parinkta speciali radiacijai atspari mikroschema“, – pasakoja L. Mačiulis.

Pasak V. Buzo, svarbu nepainioti skirtingų palydovo funkcijų: radijo švyturėlio (telegrafo), skaitmeninės telemetrijos ir pasisveikinimo (kuris taps pirmaisiais žodžiais iš kosmoso) su atskira palydovo funkcija – radijo retransliatoriumi, kurio veikimo principas yra kitoks: priimti iš Žemės siunčiamus balso pranešimus ir juos retransliuoti atgal į Žemę. Tokiu atveju palydovas atlieka tik tarpininko vaidmenį. Pasinaudoti retransliatoriumi galės asmenys iš viso pasaulio, turintys galiojančią radijo mėgėjo licenciją ir specialią įrangą.

Iš „LituanicaSAT-1“ palydovo nuskambėsiančius pirmuosius lietuviškus žodžius galės išgirsti visi norintieji – jie bus tiesiogiai retransliuojami iš pagrindinės Vilniaus universiteto radijo klubo stoties į tinklalapį www.kosmonautai.lt. Šiuos žodžius galėsime išgirsti ir savo radijo stotelėse nustatę palydovo FM retransliatoriaus dažnį: 435,180 MHz. Tam užtenka paprastos, vos 100–150 litų kainuojančios radijo stotelės, palaikančios nurodytą dažnių diapazoną, su kryptine antena. Daugiau apie signalo priėmimo būdus jau netrukus bus paskelbta svetainėje www.kosmonautai.lt.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas teigia, kad aktyvus radijo mėgėjų įsitraukimas į šį projektą ir ryšio užtikrinimo sprendimai daro „LituanicaSAT-1“ projektą atvirą visuomenei. Šiuo projektu stengiamasi didinti susidomėjimą komunikacijos technologijomis, visiems prieinamu radijo ryšiu ir jo galimybėmis.

Apie „LituanicaSAT-1“ projektą:

Projekto globėja – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nacionalinės kosmoso misijos medijų partneriai: LRT ir DELFI.

„LituanicaSAT-1“ palydovą kūrė daugiau nei 30 narių komanda, sudaryta iš įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, jaunų lietuvių mokslininkų, inžinierių, fizikų, programuotojų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Vilniaus universitetui bendradarbiaujant su VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ į Žemės orbitą paleistas palydovas „LituanicaSAT-1“ atliks pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandys lietuvių sukurtas technologijas ir testuos alternatyvius energijos šaltinius ekstremaliomis sąlygomis

Ryšį su palydovu užmegzti galės kiekvienas lietuvis. Tereikia radijo stotelėje palydovui skriejant orbita nustatyti atitinkamus dažnius: FM radijo švyturio dažnis: 437,275 MHz (šaukinys LY5N); FM balso retransliatoriaus dažniai: į palydovą – 145,950 MHz, iš palydovo – 435,180 MHz; subtoninis raktas (CTCSS/PL) – 67 Hz. Netrukus bus paskelbta radijo ryšio užmezgimo instrukcija pradedantiesiems radijo mėgėjams.