Alergija sparčiai įgauna pandemijos mastą. Apie tai kalbama Europos Baltojoje knygoje ir Europos imunoterapijos deklaracijoje (žr. deklaracijos tekstą apačioje). Jau dabar daugiau nei trečdalis visos Europos gyventojų kenčia nuo alergijos, o 2015 m. planuojama, kad ji pažeis kas antrą europietį.

Kodėl taip sparčiai daugėja alerginių susirgimų Europoje ir Lietuvoje ir kam žmonės alergiški daugiausia, klausiame LMA tikrosios narės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos prof. habil. dr. Rūtos Dubakienės.

Lietuva sparčiai vejasi Europą ir matome ūmų alerginių ligų protrūkį. Polinkis sirgti alerginėmis ligomis priklauso nuo paveldimumo, aplinkos veiksnių (urbanizacija, industrializacija, tarša, klimato kaita) ir alergenų gausos. Šių veiksnių dažnai neįmanoma pakeisti. Vienintelis būdas kovoti su alergijomis yra optimizuoti jų prevenciją bei gydymą ir vengti alergenų.

Į kovą su alergija pakilo ir Vilniaus universiteto mokslininkai. 2005–2009 m. Vilniaus universitete vykdyto ES 6-osios bendrosios programos maisto alergijos projekto (EuroPrevall) metu buvo ištirta 4000 Vilniaus miesto moksleivių. Beveik ketvirtadaliui iš jų buvo nustatyta alergija maistui. Šio projekto metu VU kartu su partneriais sukūrė bendrą Europos duomenų bazę ir sukaupė informaciją apie maisto produktus, galinčius sukelti alergiją.

Oficialios statistikos duomenimis, maisto alergija Lietuvoje sudaro nuo 0,5 iki 2,5 proc. visų alerginių susirgimų. Lietuvoje alerginėmis ligomis, sukeltomis maisto produktų, serga nuo 4 iki 11 proc. visų ligonių. Dažniausi maisto alergenai vaikystėje yra šie produktai: pienas, kiaušiniai, kviečiai, sojos, riešutai ir žuvis. Didžiausias vaikų alergenas yra karvės pienas ir jo produktai. Suaugusieji pieno produktams alergiški rečiau. Palyginti retai alergiją sukelia daržovės, prieskoniai, slyvos, mėlynės, gervuogės.

Paskutiniu metu medikams didelį rūpestį kelia tai, kad alergija maistui yra gana dažna odos, kvėpavimo organų, nervų, šlapimo sistemos ir kitų alerginių ligų priežastis.

2010–2012 m. VU Medicinos fakulteto ir Biotechnologijos instituto mokslininkai vykdė Lietuvos nacionalinės lėtinių neinfekcinių ligų programos projektą „Alerginių ligų formavimosi genetiniai ir molekuliniai mechanizmai Lietuvos naujagimių kohortoje“ (Alergemol). Projekto metu buvo siekiama išsiaiškinti, kodėl dalis Lietuvos sergančių maisto alergija vaikų vėliau suserga alergine sloga ir bronchine astma. Tyrimai buvo atlikti naujagimių kohortoje, apimančioje apie 1558 vaikų. Alergemol projekto metu buvo tyrinėjami kai kurie genetiniai ir molekuliniai veiksniai, galimai nulemiantys alergijos maistui transformavimąsi į alerginę slogą ir bronchinę astmą. Nustatyti maisto alergijos, patvirtintos provokaciniais oraliniais mėginiais, transformavimosi į alerginį rinitą ir bronchinę astmą rizikos veiksniai.

VU Biotechnologijos institute sergančiųjų alergine sloga ir bronchine astma grupėse ištirti genų, galimai lemiančių alerginių ligų vystymąsi iki alerginio rinito ir bronchinės astmos, sekų polimorfizmas ir šių genetinių pokyčių sąsajos su ligos eiga, ištirti ląsteliniai imunologiniai žymenys, galimai nulemiantys vaikų alerginių ligų transformavimąsi į alerginį rinitą ir bronchinę astmą, ir įvertinta šių žymenų reikšmė prognozuojant ligos eigą. Projekte nustatyti nauji mokslo faktai. Naudojant standartizuotą anketą, buvo atlikta kohortos šeimos narių telefoninė anketinė apklausa. Iš 1558 kohortos dalyvių projekte Alergemol sutiko dalyvauti 1341. Anketinės apklausos duomenimis, kohortoje nustatyta apie 50 proc. vaikų, turinčių odos problemų (atopinis dermatitas). Bronchinė astma buvo identifikuota 1,8 proc. kohortos dalyvių. Remiantis telefoninės anketinės apklausos duomenimis, buvo sudarytos tyrimo grupės – alergija sergančiųjų grupė bei kontrolinė grupė – ir jų dalyviams atlikti išsamūs klinikiniai, alergologiniai, imunologiniai ir genetiniai tyrimai. Nustatyta, kad alergija sergančių vaikų grupėje dominuoja sensibilizacija vištos kiaušinio alergenams ir namų dulkių erkės D. pteronysinus alergenams. Tai gali būti vertinama kaip vėlesnio alerginės bronchinės astmos išsivystymo nulemiantis žymuo.

Reikalingi ir tolimesni Lietuvos naujagimių kohortos tyrimai didesnėse tyrimo grupėse, siekiant įvertinti genetinius ir aplinkos rizikos veiksnius, svarbius alerginių ligų vystymuisi Lietuvos populiacijoje.

Plačiau apie alergijas skaitykite Europos imunoterapijos deklaracijoje.