Viena iš bibliotekos rankraštyno veiklos sričių yra komplektuoti ir saugoti Vilniaus universiteto mokslininkų asmeninius archyvus, nauja medžiaga papildyti jau esančius fondus. 2009-ieji bibliotekai buvo dosnūs: nauja medžiaga papildyti žymiausio Lietuvos baltisto, prūsų kalbos tyrinėtojo prof. Vytauto Mažiulio, literatūros tyrinėtojų prof. Birutės Baltrušaitytės-Masionienės, prof. Juozapo Girdzijausko, literatūros ir meno tyrinėtojos dr. Irenos Kostkevičiūtės, geologo ir geografo prof. Juozo Paškevičiaus, gydytojos pediatrės prof. Nellos Kačergienės ir kitų mokslininkų asmeniniai fondai.

Atrodytų, kad perduodami įvairių sričių mokslininkų dokumentai labai panašūs: biografinė medžiaga, mokslo darbai, straipsniai ir jų parengiamoji medžiaga (juk be ilgų ir kruopščių tyrinėjimų ir nagrinėjimų jie neatsiranda), paskaitų konspektai, tarnybinės ir visuomeninės veiklos dokumentai, korespondencija (dar ne elektroninė!), tiesiogiai liudijanti mokslinius ryšius ir asmeninius interesus, ikonografija. Kartais asmens archyvuose „priglaudžiama“ kito asmens archyvo dalis. Čia reikėtų pasidžiaugti labai reikšmingu knygotyrininko prof. Domo Kauno asmeninio fondo papildymu – dovana bibliotekai – M. Jankaus ir „Aušros“ laikraščio archyvu, kurį pats profesorius vertina kaip likimo dovaną. Didžiąją šio archyvo dalį sudaro M. Jankaus ir kitų „Aušros“, vėliau „Varpo“ bendradarbių susirašinėjimas su J. Basanavičiumi, P. Vileišiu, M. Davainiu-Silvestraičiu, prof. E. Volteriu, G. Zauerveinu ir kitais. Tai, pasak prof. D. Kauno, „svarbus lietuvių tautinio atgimimo vyksmo pažinimo šaltinis. Tyrinėtojas tuose laiškuose ir atvirlaiškiuose ras ir nežinomų duomenų apie tolimų laikų įvykius, įvairių asmenų tarpusavio ryšius, bendradarbiavimą su draudžiamosios spaudos leidėjais ir knygnešiais, bundančiais nepriklausomos Lietuvos politikais“. Laiko išbandymus ištvėręs archyvas bibliotekoje jau suskaitmenintas, o profesorius, dovanojęs šiuos unikalius dokumentus, toliau „keliauja“ painiais minėto archyvo keliais, rengia juos publikuoti.

Priimta įdomių pavienių ir atskirų dokumentų grupių. Tikrai ne kiekvienais metais bibliotekai dovanojami praėjusių amžių dokumentai. 2009 m. Klaipėdoje gyvenanti Albertina Pikturnienė dovanojo keliasdešimt senų ir vertingų XVII-XX a. rankraštinių dokumentų. Juose – Žemaitijos krašto gyventojų Košučių, Dimavičių, Butkevičių, Dobševičių, Pukinskų ir kitų tarpusavyje susipynusių giminių gyvenimo istorijos – dalelė visos Lietuvos istorijos. Šie dokumentai bibliotekoje konservuoti, aprašyti, įvesti į elektroninį katalogą ir jais jau gali naudotis tyrinėtojai. Pasipildė ir Švedijoje gyvenusio etnologo Juozo Lingio archyvas. Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės VU bibliotekai perdavė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio 1941-1948 m. rašytus laiškus prof. J. Lingiui. Vasarą Lietuvoje viešėjęs Remigijus Motuzas, Lietuvos Respublikos ambasadorius Švedijos Karalystėje, bibliotekai perdavė Kosto Jurgėlos ir Prano Padalio-Padalskio laiškus J. Lingiui, fotoreprodukcijas iš partizanų veiklos Lietuvoje. Menininkė Aleksandra Kašubienė perdavė jos ir Paryžiaus semiotinės mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo 1988-1992 m. korespondenciją ir A. J. Greimo atsiminimus „Šiaulius prisimenant”. „Baltų lankų” leidyklai išleidus knygą „Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai 1988-1992“ (2008), jie yra prieinami kiekvienam, tačiau mums perduoti originalai tikrai nepraranda savo vertės. Laiškai yra išraiškingi ne tik dėl turinio, bet ir dėl braižo bei nuotaikos, jie yra ir autentiški dviejų didelių asmenybių ir didelių kūrėjų Amerikoje ir Prancūzijoje nuoširdaus, atviro bendravimo liudininkai, ir mūsų kultūros paveldo dalis. Minėtinas vilniečio P. Radzevičius dovanotas tėvo Pr. Radzevičiaus atsiminimų sąsiuvinis „Iš vaikystės prisiminimų“, kuriame vaizdžiai aprašyta gimtojo Virkininkų kaimo žmonių buitis, ūkio darbai ir žemdirbystės įrankiai, valgių ir gėrimų gaminimas, šventės, papročiai ir tradicijos. Senosios tradicijos nyksta ne dienom, o valandom, todėl ir užrašė jas ne sau, užrašė vaikams, jų vaikams, visiems, kuriems jau sunku įsivaizduoti kad ir pusės amžiaus praeitį. Praturtėjo ir buvusios bibliotekos darbuotojos Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės archyvas. Vilnietis Kęstutis Šimas jį papildė iki šių dienų išsaugotais O. Šimaitės laiškais artimai giminaitei Aldonai Šakalinytei-Kolobkovai, rašytais iš Paryžiaus 1957-1969 m.

Čia paminėtų ir daugelio kitų žmonių perduota dokumentinė medžiaga laukia tyrinėtojų dėmesio.